ATSISKAITYMŲ SU PIRKĖJAIS IR TIEKĖJAIS ORGANIZAVIMAS IR TOBULINIMAS x INDIVIDUALIOJE ĮMONĖJE

Temos aktualumas.  Įvairaus pobūdžio atsiskaitymai versle naudojami jau tūkstančius metų ir yra seni, kaip ir pats verslas. Tačiau pirminis atsiskaitymo būdas buvo natūriniai mainai – prekių ir paslaugų sistema, nenaudojanti pinigų kaip tarpininko.

Tai prekyba, paremta natūriniais mainais, kai prekės ir paslaugos keičiamos į prekes ir paslaugas nenaudojant pinigų. Prekės įvertinamos pagal pasaulines arba sutartines kainas, siekiant laiduoti mainų ekvivalentiškumą. Natūriniai mainai paprastai vyksta tarp dviejų arba daugelio šalių. Pagrindinės šių mainų priežastys: valiutos trūkumas, konvertavimo išlaidos, kurso nepastovumas, patikimas tiekėjas, laiko sąnaudos, paprastumas ir kt. Pirmykštėje visuomeninėje bendruomenėje buvo naudojamas tik toks prekybos būdas. Tais laikais žmonės nežinojo kas yra pinigai, o jei jie ir buvo, tai dažnai buvo suprantami kaip prekė. Žmonės vietoj pinigų naudojo vertingesnius, ilgiau galinčius išsilaikyti daiktus, tokius, kaip žvėrelių kailius, grūdus, kriaukles, metalų lydinius. Dabartiniais laikais dar pasitaiko, kad žmonės apsikeičia daiktais. Taip pat natūriniai mainai išauga hiperinfliacijos laikotarpiu, kai žmonėms sunkiau nustatyti tikrą daiktų kainą pinigais ar iš vis nenori turėti nuvertėjančių pinigų. Vykdant natūrinius mainus stengiamasi iš karto apsikeisti lygiavertėmis prekėmis. Pinigai kaip universalus mainų matas atsirado siekiant supaprastinti prekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvo daromi iš brangiųjų metalų. Tačiau atsiradus pinigams supaprastėjo tarpusavio atsiskaitymas. Kaip šis atsiskaitymas vyksta, aktualu panagrinėti ir suprasti, nes atsiskaitymai tarp įmonių, tarp asmenų vyksta kiekvieną dieną, todėl šio proceso svarba neabejotina.

Darbo tikslas – teoriškai išnagrinėjus atsiskaitymų esmę, būdus ir formas, išanalizuoti pirkėjų su tiekėjais ir pirkėjais organizavimą pasirinktoje E. Jurkevičiaus individualioje įmonėje ir pateikti gaires šiems atsiskaitymams tobulinti.

Darbo objektas – atsiskaitymų  procesas E. Jurkevičiaus individualioje įmonėje.

Darbo uždaviniai:

·         Išnagrinėti atsiskaitymų esmę, būdus ir reglamentavimą

·         Išanalizuoti atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais analizės organizavimą E. Jurkevičiaus IĮ ir nustatyti pagrindines problemas

·         Pateikti siūlymus atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais sistemai E. Jurkevičiaus IĮ tobulinti

Darbo metodai:

·         Teorinės medžiagos rinkimas ir apdorojimas, naudojant lyginamąją analizę

·         Praktinės medžiagos, gautos iš Egidijaus Jurkevičiaus įmonės analizė ir vertinimas,

·         Gautų rezultatų grupavimas ir apibendrinimas

·         Apibendrinimas taikant analizės ir lyginimo metodus

Darbo struktūra: baigiamasis darbas sudarytas iš dviejų pagrindinių skyrių, kurie suskirstyti į poskyrius. Pirmasis darbo skyrius skirtas mokslinių šaltinių nagrinėjimui. Jame nagrinėjama įmonės atsiskaitymų sistema grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, aptariami elektroniniai atsiskaitymo būdai. Antrame darbo skyriuje atliktas tyrimas: nagrinėjama analizuojamos įmonės atsiskaitymo sistema ir pateikiamas šių procesų tobulinimo modelis. Darbo pabaigoje formuojamos apibendrinančios išvados.

1. ATSISKAITYMŲ ESMĖ, BŪDAI IR FORMOS

1.1. Atsiskaitymų esmė ir reglamentavimas

Prieš pradedant analizuoti atsiskaitymus pasirinktoje E. Jurkevičiaus individualioje įmonėje  tikslinga išanalizuoti atsiskaitymo sampratą, aptarti teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį, kad būtume pajėgūs analizuoti pasirinktą įmonę, turėdami tvirtą teorinį pagrindą tai daryti, bei galėtume pateikti siūlymus šiai sričiai E. Jurkevičiaus individualioje įmonėje tobulinti.

Reikia pastebėti, kad mokslinėje literatūroje kalbant apie atsiskaitymus, yra naudojamos dvi sampratos – mokėjimai ir atsiskaitymai. Tačiau šioje mokslinėje literatūroje pateikiamas ir išaiškinimas – „atsiskaitymas plačiąją prasme papildo mokėjimą, kadangi mokėjimas tėra vienas iš atsiskaitymo būdų, o būtent atsiskaitymas pinigais“ (Civilka M., Lamanauskas T., Nosinaitė G., ir kt., 2004, p. 23). Taigi teisine prasme atsiskaitymas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras pažadas kreditoriui perduoti jam pinigus ar kitas vertybes, o kreditoriui jam priimti (Civilka M., Lamanauskas T., Nosinaitė G., ir kt., p. 23). Taigi atsiskaitymas savo prasme yra daug platesnė sąvoka nei mokėjimas; atsiskaitymas mokėjimą apima, ir mokėjimas yra vienas iš atsiskaitymo galimų būdų.

Atsiskaitymų sąvoką naudojama ir kai kuriuose Lietuvos teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato: „Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones“ (LR CK, XLVII skyrius „Atsiskaitymai“, 6.930 str.).

Mokėjimo sąvoką galime rasti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. Čia reglamentuota, kad „mokėjimas – mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Pervedant lėšas mokėtojas ir gavėjas gali būti tas pats asmuo. Lėšos apima tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus“ (LR mokėjimų įstatymas, 13 d.).

Vertinant šiuos du teisės aktus ir lyginant juos tarpusavyje pasakytina, jog išryškėjantis aspektas yra tas, kad vienas teisės aktas (LR CK) reglamentuoja atsiskaitymo sampratą, o po jo einantis LR Mokesčių įstatymas reglamentuoja tik mokėjimo sampratą, atsiskaitymo sąvokos čia nėra. Tai tam tikras teisės aktų neatitikimas ir tobulintina sritis – teisės aktuose naudojamos sampratos turi sutapti.

Taip pat pridurtina, kad Lietuvos teisės doktrinoje “atsiskaitymas” apibrėžiamas kaip grynųjų pinigų sumokėjimas ar lėšų pervedimas per banką, kuriuo įvykdomas vieno asmens (mokėtojo) piniginis įsipareigojimas kitam asmeniui (gavėjui) už pateiktas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas (Namų advokatas, 2002, p. 53). O anglo-amerikiečių teisinė tradicija “atsiskaitymą” supranta kaip tam tikrą  uždarymą, pabaigą, prievolinių santykių kulminaciją, pažado ar sutarties įvykdymą. Taigi šiuo atveju, kaip ir Lietuviškoje doktrinoje, “atsiskaitymo” sąvokoje akcentuojamas pats prievolės, įsipareigojimų pilnutinis (galutinis) įvykdymas.

Apskritai, kalbant apie užsienio šalių literatūrą pasakytina, kad šiuo klausimu yra labai daug skirtingų nuomonių – kai kurie autoriai atsiskaitymus apibūdina kaip „dokumentų apyvartos organizavimo ir mokėjimo būdo visumą“ (Horn N., 1989, p. 99). Tačiau „mokėjimo būdo“ apibrėžimas taip pat yra problemiškas, daugelis autorių (H. Norbertas, R. Grundmannas, V. Raicheris) nurodo skirtingus mokėjimo būdus ir priemones, visgi visi šie trys mokslininkai kaip mokėjimo būdą nurodo „vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir lėšų pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą“ (Norbert H., 1982, p. 114; Grundmann R., 1991, p. 36; Раихер В., 1957, p. 137). Visgi toks apibrėžimas pirmiausia, suponuoja mintį apie atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o antra, nėra tiksliai pasakyta, apie kokias priemones čia kalbama – juk lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą gali būti atliekamas ir, pavyzdžiui, paprastu mokėjimo pavedimu per asmens/įmonės elektroninę bankininkystę, ir, pavyzdžiui, atsiskaitant čekiu.

Visgi, ko gero, tiksliausiai atsiskaitymo sampratą pateikia tokie užsienio mokslininkai kaip N. Savay, J. Treteilas, L. Novoselova bei E. Polonskis. Apibendrinant visų šių autorių nuomonę, galima teigti, kad atsiskaitymas – tai įstatymuose numatytas bei verslo papročiais pagrįstas piniginės prievolės įvykdymas (Savay N., 1919, p. 149; Treteil J., 1987, p. 102; Новоселова Л., 1996, p.49; Полонскии E., 1970, p.329).

Taigi mokslinėje literatūroje taip pat teigiama, kad paprastai atsiskaitymai skirstomi į dvi rūšis (Civilka M., Lamanauskas T., Nosinaitė G., ir kt., 2004, p. 23):

·         Atsiskaitymai grynaisiais pinigais

·         Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais

Čia pasakytina, kad dažniausiai mokslinėje literatūroje kalbama apie atsiskaitymą negrynaisiais pinigais. Visgi Lietuvos, kaip, beje, ir daugelio kitų valstybių, teisinėje literatūroje nėra tiksliai apibrėžta ir įtvirtinta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais samprata.

Apibendrintai reikia pasakyti, kad atsiskaitymas dažnai painiojamas su mokėjimu, tačiau šios dvi sampratos yra skirtingos – atsiskaitymas apima mokėjimą, atsiskaitymas yra platesnė samprata nei mokėjimas. Visgi Lietuvos teisės aktuose nėra vieningos atsiskaitymo ir mokėjimo sampratos, todėl ši sritis taisytina, ir įstatymo leidėjui siūlytina peržiūrėti ir koreguoti teisės aktus, ypatingai pagrindinį LR Mokėjimų įstatymą, kuriame numatyta ir reglamentuojama ir mokėjimo samprata, tačiau atsiskaitymo sąvoką galime rasti tik LR Civiliniame kodekse.

1.2. Atsiskaitymų būdai ir formos

Kasdieninėje veikloje įmonės negali apsieiti be atsiskaitymų, tačiau kokius būdus ir formas naudos – tai jau kiekvienos įmonės asmeninė kompetencija. Iš galimų būdų įmonės gali rinktis iš dviejų atsiskaitymo variantų – atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir atsiskaitymo negrynaisiais pinigais; atsiskaitymo formų yra daug daugiau ir įvairesnių: atsiskaitymas akredityvai, čekiai, elektroniniai pinigai ir pan. Tiesiog pasakytina, kad grynųjų pinigų atsiskaitymo būdas formų neturi, o atsiskaitymų formos būdingos tik atsiskaitymams negrynaisiais pinigais.

1.2.1. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais

Atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra itin seniai žmonijai žinoma ir naudojama atsiskaitymo forma. Kaip reglamentuojama Lietuvos Civiliame kodekse, atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – ir grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos (LR CK, 6 knyga, prievolių teisė, 6.929 str.).

Tačiau nepaisant kai kurių privalumų (galimybė tuoj pat pinigus naudoti savo reikmėms), tokia atsiskaitymo forma turi ir ryškių minusų:

·         Nepatogu mokėti dideles sumas

·         Tiksliam suskaičiavimui reikia atidumo ir laiko

·         Visada reali vagystės grėsmė

·         Visada egzistuoja galimybė gauti netikrus („padirbtus“) pinigus, kuriuos nelengva atskirti nuo tikrų

·         Atsiranda pajamų slėpimo galimybė

Atsiskaitymai grynaisiais pinigais populiariausi mažmeninėje prekyboje ir paslaugų sferoje, nors ir čia populiarumas mažėja, o tarp verslo bei valstybinių ir visuomeninių organizacijų jau senokai paplitęs atsiskaitymas negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais vykdomi perkeliant lėšas iš vienos įmonės atsiskaitomosios sąskaitos į kitos įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Grynųjų pinigų apyvarta pakeičiama bankų įrašais (Vaškelaitis V., 2001).

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimą ketina įvesti ir Vyriausybė. Išskirtos 2 sritys, kur turėtų būti mažinami grynųjų pinigų srautai:

·         Pirmiausia, numatoma įvesti ribą atsiskaityti grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų vienam sandoriui

·         Kita kryptis – įvesti apribojimus atsiskaityti grynaisiais tiems ūkio subjektams, kurie yra bausti už mokestinius nusikaltimus

Taigi atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra ribotas ir siekiama jį apriboti dar labiau – taip siekiant kovoti su „šešėliu“ bei nelegaliais atsiskaitymais. Taigi taip skatinamas ir atsiskaitymas negrynaisiais pinigais. Ši tema nagrinėjama kitoje darbo dalyje.

1.2.2. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais

Mokėjimo pavedimas. Mokėjimo pavedimas yra įmonės nurodymas savo bankui pervesti tam tikrą sumą iš jos sąskaitos į gavėjo sąskaitą. 1 Paveiksle parodyta kokiu būdu, atsiskaitant mokėjimo pavedimais, pinigus gauna pardavėjas.

                                      Pavedimas mokėti

 

 

                                                                                                         Pinigai

                  Prekės

                                                              Pinigų užskaita

                              

1 pav. Mokėjimo pavedimo procesas

Šis atsiskaitymo būdas - tai paprasčiausias mokėjimas iš einamosios sąskaitos. Pačioje prekybinėje operacijoje komerciniai dokumentai yra naudojami, tačiau jie nėra siunčiami per bankus. Tokio tipo atsiskaitymuose bankas neturi jokių papildomų įsipareigojimų. Čia jis veikia kaip paprasčiausias tarpininkas tarp mokėtojo ir pinigų gavėjo. Mokėjimo pavedimais galima atsiskaityti už prekes, paslaugas, grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, mokesčius, atlikti kitus mokėjimus (Vaškelaitis V., 2001).

Mokėjimo pavedimas rašomas trim egzemplioriais, jei mokėtojas ir lėšų gavėjas turi sąskaitas tame pačiame banke. Pirmasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderis mokėtojo banke, antrasis įteikiamas lėšų gavėjui, trečiasis, patvirtintas banko darbuotojų parašais ir spaudu, grąžinamas mokėtojui.

Jei mokėtojo ir lėšų gavėjo sąskaitos yra skirtinguose bankuose, pildomi keturi pavedimo egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderis mokėtojo banke, antrasis ir trečiasis, nurašius lėšas, siunčiami lėšų gavėjo bankui. Čia antrasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderis lėšoms į gavėjo sąskaitą įskaityti ir lieka banke, o trečiasis įteikiamas lėšų gavėjui. Ketvirtasis egzempliorius grąžinamas mokėtojui. Atsiskaitant su keletu gavėjų, turinčių sąskaitą tame pačiame banke, naudojamas suvestinis mokėjimo pavedimas. Jis skiriasi nuo paprastojo mokėjimo pavedimo tuo, kad čia į vieną dokumentą surašomi duomenys apie mokėtinas sumas keliems gavėjams.

Bankas, gavęs mokėjimo pavedimą, apmoka jį iš karto. Jeigu mokėtojo sąskaitoje nėra pakankamai pinigų, mokėjimas atidedamas, kol bus sukaupta reikiama suma. Jeigu pinigų trūksta, atsiskaitoma tokiu eiliškumu: mokesčiai, atlyginimai, mokėjimai bankui ir kt. Mokėjimo pavedimas - labiausiai paplitusi Lietuvoje atsiskaitymo tarp ūkio subjektų forma, nes yra nesudėtingas jo vykdymas ir garantuojamas greitas pinigų gavimas. Pinigų gavimo terminas respublikos ribose yra viena darbo diena. Jei lėšų siuntėjo bankas pervedimą įvykdo iki 13:00 valandos, lėšų gavėjo sąskaitoje pinigai parodomi tą pačią dieną. Pavedimai po 13:00 valandos kliento sąskaitoje atsispindės kitą darbo dieną (kai kuriuose bankuose tą pačią dieną).

Šio atsiskaitymo būdo privalumai:

·         Nereikia naudotis grynais pinigais

·         Galimybė vienu pavedimu sumokėti keliems gavėjams

·         Galimybė sumokėti dalimis

Pagrindinis trūkumas yra tas, kad šis atsiskaitymo būdas nėra momentinis (reikia laiko, kol pinigai pasieks gavėjo sąskaitą).

Taigi vietinis mokėjimo pavedimas – tai lėšų litais ir užsienio valiuta pervedimas iš mokėtojo sąskaitos banke į gavėjo sąskaitą, esančią tame pačiame banke arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje Lietuvos Respublikoje. Vietinių mokėjimo pavedimų rūšys yra šios (http://www.dnb.lt, prisijungimo laikas: 2013 04 02):

·         Pavedimai banko viduje bet kokia valiuta. Tai pigiausi ir greičiausi mokėjimo pavedimai litais ir užsienio valiuta. Šiems mokėjimo pavedimams taikomi vienodi įkainiai, nepriklausomai nuo valiutos. Be to, mokėjimo pavedimai vykdomi tą pačią kalendorinę dieną, jei mokėjimo nurodymas pateikiamas banke iki 22 val. arba banku internete – iki 21.35 val. Mokėjimas, pateiktas po nurodytų valandų, vykdomas kitą kalendorinę dieną

·         Pavedimai į kitus Lietuvoje registruotus bankus litais. Tai mokėjimai, vykdomi per Lietuvos banko tarpuskaitos namų sistemą „LITAS“ tik banko darbo dienomis. Mokėjimo pavedimai gali būti paprasti arba skubūs. Paprasti mokėjimo nurodymai, priimti iki 14.30 val., vykdomi tą pačią banko darbo dieną. Skubūs mokėjimo nurodymai, priimti iki 15.30 val., vykdomi banko darbo dienomis per 1 valandą. Mokėjimo nurodymas, priimtas ne banko darbo dieną arba po nurodytos valandos, vykdomas kitą banko darbo dieną

·         Pavedimai į kitus Lietuvoje registruotus bankus užsienio valiuta. Mokėjimo nurodymas užsienio valiuta, priimtas iki 16 val., atliekamas tą pačią banko darbo dieną: eurais – 16 val., JAV doleriais – 15 val., kita valiuta – 10 val. Mokėjimo nurodymas, gautas po nurodytų valandų, atliekamas artimiausią Banko darbo dieną. Mokėjimo nurodymą pateikiant banku internete galima 10 minučių paklaida.

Mokėjimo pavedimų procesą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. Čia nustatyta, kad mokėjimo pavedimo turinys ir forma, taip pat kartu su juo pateiktų dokumentų turinys ir forma turi atitikti įstatymų ir banko veiklos taisyklių nustatytus reikalavimus. Jeigu mokėjimo pavedimas neatitinka šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, bankas gali pareikalauti patikslinti mokėjimo pavedimo rekvizitus. Tokį pareikalavimą bankas privalo nusiųsti mokėtojui nedelsdamas po to, kai gaunamas mokėtojo pavedimas. Jeigu per įstatymų ar bankų veiklos taisyklių nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą bankas negauna atsakymo į savo pareikalavimą, tai jis turi teisę nevykdyti mokėjimo pavedimo ir grąžinti jį mokėtojui, jeigu ko kita nenustato įstatymas, banko veiklos taisyklės ar banko ir mokėtojo sudaryta sutartis. Mokėtojo pavedimą bankas vykdo, jeigu mokėtojo sąskaitoje yra pinigų, jeigu ko kita nenustato banko ir mokėtojo sudaryta sutartis. Mokėjimo pavedimai vykdomi laikantis nustatytos lėšų nurašymo nuo sąskaitos eilės (LR CK, 6 knyga, prievolių teisė, 6.932 str.).

Taigi apibendrintai reikia pasakyti, kad mokėjimų pavedimai – gana plačiai naudojama atsiskaitymų forma, turintis daugiau privalumų tiek mokėtojui, tiek gavėjui, taip pat ir valstybei – taip užtikrinama, kad bus sumokėti mokesčiai, nevengiama slėpti lėšų ir pan. Tačiau mokėjimų pavedimai – tai ne vienintelė atsiskaitymo negrynaisiais pinigais forma.

Akredityvai. Akredityvas – tai banko ir kliento tarpusavio sutartis, kuria bankas įsipareigoja pardavėjui perduoti nustatytą pinigų sumą pastarajam pateikus dokumentus, reikalaujamus akredityvo sąlygomis ir visiškai jas atitinkančius.. Tarptautiniuose atsiskaitymuose taikoma įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo forma. Pirkėjui bankas dokumentu užtikrina prekių pardavėjui, kad pirkėjas laiku atsiskaitys už pateiktas prekes. Paprastai bankas iš pirkėjo reikalauja sąskaitoje turėti tam tikrą kiekį lėšų, kuris būtinas, kad atsiskaitymas būtų įvykdytas.

Akredityvas taikomas, kai šalys nepažįsta viena kitos arba kai abejojama kliento mokumu. Prekių ar paslaugų pirkėjo (pareiškėjo) prašymu bankas išleidžia dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti už išsiųstas prekes, atliktus darbus arba suteiktas paslaugas pardavėjui (akredityvo gavėjui), kai pastarasis pateikia bankui sąlygas ir terminus atitinkančius dokumentus.

Akredityvas dažnai naudojamas eksportuojant bei importuojant prekes logistikoje. Todėl pagal pobūdį gali būti eksporto arba importo. Akredityvas negali būti pakeistas ar panaikintas be banko emitento, tvirtinančio banko (jei toks yra) ir lėšų gavėjo sutikimo.

Literatūroje akredityvas dar vadinamas dokumentiniu akredityvu.

Dokumentinis akredityvas – tai banko įsipareigojimas kliento pavedimu sumokėti nurodytam gavėjui, jei gavėjas pateiks bankui akredityve nurodytus dokumentus ir įvykdys akredityvo sąlygas. Iš esmės akredityvas yra sandoris, formaliai nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties (pirkimo-pardavimo ar kitos), kurios pagrindu yra sudaromas. Vienas pagrindinių principų – sandorio dalyviai ,,dirba“ su dokumentais, o ne su prekėmis ar paslaugomis.

Atsiskaitymo akredityvu operacijoje dalyvauja šios šalys:

·         pareiškėjas (pirkėjas) – asmuo, kurio pavedimu bankas atidaro akredityvą

·         gavėjas (benficiaras) – asmuo, kurio naudai atidaromas akredityvas, tai pardavėjas pagal pagrindinę sutartį

·         pirkėjo bankas (bankas emitentas) – pirkėjo  bankas, kuris pareiškėjo pavedimu atidaro akredityvą

·         pranešantysis (avizuojantis) bankas – pardavėjo bankas, kuris praneša ir paliudija (avizuoja) akredityvo gavėjui apie jo naudai atidarytą akredityvą ir jo sąlygas

Sandorio šalys jau pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje susitaria dėl akredityvinės atsiskaitymo formos, išdėsto akredityvo atidarymo sąlygas, nustato terminus. Sutartyje šalys turėtų susitarti, kuri iš jų padengs akredityvo atidarymo, patvirtinimo ir kitas išlaidas.

Norėdamas atidaryti akredityvą pirkėjas pateikia savo bankui prašymą išleisti akredityvą. Jei nėra kliūčių, pirkėjo bankas išleidžia akredityvą pagal pirkėjo nurodymus ir praneša apie tai pardavėjo bankui. Akredityvas laikomas atidarytu ir tampa galiojančiu, kai banko emitento ar kito banko patvirtinimas yra išsiųstas gavėjui (beneficiarui) ar pranešančiajam (avizuojančiam) bankui. Siekdamas užtikrinti mokėjimą bankas emitentas deponuoja akredityvo dydžio klientų lėšų sumą. Toks mokėjimo užtikrinimo būdas gana nepatogus pirkėjui, nes ilgam įšaldo jo lėšas, todėl sudaroma sutartis su banku dėl kreditinių lėšų naudojimo. Pardavėjo bankas, gavęs patvirtinimą, kad akredityvas išleistas, apie tai praneša savo klientui. Laikoma, kad gavėjas sutinka, jeigu jis laiku pateikia reikalaujamus dokumentus bankui, pranešusiam apie akredityvo išleidimą arba jį išleidusiam.

Pardavėjas išsiunčia prekes ir pateikia savo bankui akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Jei dokumentai atitinka akredityvo sąlygas, bankas emitentas atlieka apmokėjimą, tai yra, perveda reikiamą sumą pranešančiajam bankui. Pranešantysis bankas sumoka pardavėjui. Gavėjas gali nevykdyti dokumentinio akredityvo ir leisti jam baigtis, jis neprivalo pranešti pirkėjui arba bankams apie savo sprendimą. Dokumentinis akredityvas savaime pasibaigia, jeigu gavėjas nepateikia reikiamų dokumentų iki jo galiojimo pabaigos.

Visuose akredityvuose turi būti nustatoma data, kuria baigsis jo galiojimas ir po kurios pardavėjo bankas atsisakys priimti pardavėjo pristatytus dokumentus, tai yra, dokumentinis akredityvas bus uždarytas.

Atsiskaitymo akredityvais būdas parastai naudojamas tarptautinėje prekyboje, todėl apskaitoje registruojamoms šio sandorio operacijoms įtakos gali turėti valiutos kurso kitimas.  Vadovaujantis 22 VAS ,,Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“, reglamentuojančiu sandorių užsienio valiuta apskaitą, sandoris užsienio valiuta turi būti įvertintas finansinės atskaitomybės valiuta pagal sandorio dienos valiutos kursą.

Dokumentinio akredityvo privalumai:

·         jis garantuoja apmokėjimą eksportuotojui, jei įvykdomos visos akredityve numatytos sąlygos

·         užtikrina, kad prekės bus pristatytos importuotojui

Dokumentinio akredityvo trūkumai:

·         šis atsiskaitymo būdas gana brangus, pirkėjai apmoka išlaidas, susijusias su akredityvo išleidimu bei, padengdami akredityvus, pasinaudoja banko kreditu, kuris dar pabrangina šią atsiskaitymo formą

·         tinka tik stambiems sandoriams ir lėšos, skirtos sumokėjimui pagal akredityvą įšaldomos gana ilgam laikotarpiui

Čekiai. Čekis – nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas (vertybinis popierius), kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti čekyje įrašytą pinigų sumą (arba perkelti ją į pateikėjo einamąją sąskaitą) čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui. Kaip ir vekselis šis vertybinis popierius yra mokėjimo priemonė ir yra įprasta civilinėje apyvartoje. Jo galiojimui yra nustatyti minimalūs reikalavimai (nustatoma įstatymų ir kitų teisės aktų). Čekis išrašomas tik bankui ir negali būti akceptuojamas. Čekį gali išrašyti fizinis ar juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke. Kiekvienas čekis sujungia trijų asmenų sandėrį: banko, mokėtojo, gavėjo.

Čekiai yra dviejų rūšių:

·         Kelionės čekiai – patogi ir saugi mokėjimo priemonė kelionėje. Beveik visose pasaulio šalyse juos galima išgryninti bankuose arba jais atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kelionės čekiai padės išvengti nuostolių ir nesklandumų, jei būsite apvogti ar juos pamesite

·         Banko čekiai – tai čekiai, išrašomi asmenims ar įmonėms, norintiems atsiskaityti su užsienio partneriais, sumokėti už prekes ar paslaugas arba perduoti pinigus kitam asmeniui užsienyje. Juose nurodoma konkreti pinigų suma ir jos gavėjas

Taigi čekis yra mokėjimo dokumentas – tam tikra prasme sudarytas pavedimas besąlygiškai išmokėti čekyje įrašytą sumą. Čekiais patogu atsiskaityti (Čekiai // http://www.dnb.lt, prisijungimo laikas: 2013 04 02):

·         Kai reikia atsiskaityti už prekes ir paslaugas su užsienio partneriais, t.y. sumokėti už knygas ar leidinių prenumeratą, loterijas, prekes, mokslą užsienio mokyklose, ambasadoms už vizas ir panašiai

·         Kai norima nusiųsti pinigines dovanas ir panašiai. Banko čekis yra pigiausias tarptautinis pinigų persiuntimo (atsiskaitymo) būdas

·         Kai nebūtina pervesti pinigus labai skubiai

·         Kai nėra pakankamai duomenų apie čekio gavėją: pvz.: reikia sumokėti firmai, pateikusiai tik savo adresą ir pavadinimą. Šiuo atveju pasinaudoti tarptautiniu pavedimu neįmanoma

Paprastai bankai ne tik parduoda, bet ir inkasuoja kitų bankų čekius, kurių vertė išreikšta konvertuojamomis valiutomis. Lietuvos bankuose galima įsigyti banko čekių eurais, JAV doleriais, Kanados doleriais, Anglijos svarais sterlingų ir Šveicarijos frankais.

Kelionės čekiai – mokėjimo priemonė, atsiskaitant už prekes ir suteiktas paslaugas arba pateikiami bankui grynųjų pinigų išmokėjimui.

Kelioninius čekius galima lengvai pakeisti į grynuosius pinigus daugelio šalių bankuose. Kelioninių čekių galiojimo laikas neribojamas.

Daugelyje šalių kelioninius čekius galima naudoti kaip grynuosius pinigus. Pavyzdžiui, JAV Thomas Cook čekiai priimami visur ir naudojami kaip grynieji pinigai.

Kelioninių čekių patikimumą lemia tai, kad jie turi Tarptautinę atlygio/kompensavimo tarnybą. Čia galima kreiptis, pametus čekius, ir pakeisti juos naujais, tebebūnant išvykoje. Ši tarnyba veikia 24 h per parą 365 dienas per metus. Nauji čekiai gali būti išduoti dar tą pačią dieną.

Prieš iškeičiant kelioninius čekius į pinigus, reikalingas parašas. Pametus ar kitaip praradus čekius (pvz., vagystės atveju), jais negalės pasinaudoti kitas asmuo.

Banko padaliniai superka arba priima inkasavimui kelionės čekius valiutomis tų šalių, kuriose bankas turi bankus korespondentus.

Kelionės čekio suma gali būti išmokama užsienio valiuta, nurodyta čekyje, grynaisiais pinigais (atskaičius komisinį mokestį) arba nacionaline valiuta (pagal rinkos kursą).

Vekseliai. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

Vekselis, kaip vienas populiariausių finansinių instrumentų, dažnai naudojamas kaip priemonė trumpalaikiam finansavimui gauti, taip pat kaip priemonė esamam įsipareigojimui užtikrinti

Vekselių rūšys yra šios (http://www.seb.lt/pow/content/seb_lt/pdf/lt/Vekseliai.pdf; prisijungimo laikas: 2013 04 04):

·         Prekybiniai ir finansiniai vekseliai – prekybiniais vekseliais yra įforminamas prekybinis kreditas, kurį tiekėjas suteikia pirkėjui; finansiniais vekseliais yra įforminama suteikiama paskola

·         Terminuotieji ir neterminuotieji vekseliai - terminuotieji vekseliai apmokami konkrečią juose nurodytą datą; neterminuotųjų vekselių mokėjimo terminas gali būti tam tikras periodas. Vekselis gali būti apmokamas tada, kai pateikiamas arba mokėjimo terminas gali būti nenurodytas.

Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.

Įsakomasis vekselis – vekselis, kurio gavėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. Įsakomajame vekselyje turi būti (http://www.seb.lt/pow/content/seb_lt/pdf/lt/Vekseliai.pdf; prisijungimo laikas: 2013 04 04):

·         žodžiai „įsakomasis vekselis“ tekste, ta kalba kuria vekselis išrašytas

·         besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą

·         turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas pavardė

·         mokėjimo terminas

·         mokėjimo vieta

·         pavadinimas ar asmens vardas pavardė, kuriam ar kurio įsakymu, turi būti sumokėta

·         išrašymo vieta ir data

·         išrašančio vekselį asmens (vekselio davėjo) parašas

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytojo rekvizito, neturi vekselio galios. Išskyrus tam tikrus atvejus. Įsakomieji vekseliai dažniausiai naudojami tarptautinėje prekyboje.

Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Paprastajame vekselyje turi būti ((http://www.seb.lt/pow/content/seb_lt/pdf/lt/Vekseliai.pdf; prisijungimo laikas: 2013 04 04):

·         žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste, ta kalba kuria vekselis išrašytas

·         besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą

·         mokėjimo terminas

·         mokėjimo vieta

·         pavadinimas ar asmens vardas pavardė, kuriam ar kurio įsakymu, turi būti sumokėta

·         išrašymo vieta ir data

·         išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens parašas

Dokumentas kuriame nėra nors vieno iš išvardytojo rekvizito neturi vekselio galios. Išskyrus tam tikrus atvejus.

Jeigu vekselio gavėjas nepasitiki mokėtojo finansinėmis galimybėmis, jis gali vekselio gavėjo reikalauti papildomų garantijų. Tokia garantija gali būti vekselio gavėjo požiūriu patikimos įmonės ar banko laidavimas, jis įrašomas kitoje vekselio blanko pusėje ir vadinamas avaliu. Laidavimas suteikiamas žodžiu „laiduoju“ ir pasirašomas asmens, prisiėmusio vekselinį pavedimą sau. Laidavęs vekselį asmuo ir tas, už kurį jis laidavo, atsako solidariai, bet gali apriboti įsipareigojimą sumos dalimi ar kitaip.

Dar vienas svarbus vekselio apyvartos bruožas, tai vekselio gavėjo teisė be jokių apribojimų jį parduoti (indosuoti) kitam ūkio subjektui. Vekseliai gali būti parduodami vieno savininko kitam indosamento būdu. Indosamentu perduodamos visos teisės pagal vekselį naujam savininkui, kuris gali jį perduoti kitam asmeniui darydamas naują indosamentą. Vekselio indosamentų skaičius neribojamas.

Įsakomasis vekselis LTR vekselio įstatymo nustatytu laiku gali būti pateiktas mokėtojui akceptuoti, t. y. priimti vekselį apmokėti jo gyvenamojoje vietoje. Akceptas – tai įrašas vekselyje patvirtinantis, kad padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku. Mokėtojas akceptuodamas įsakomąjį vekselį, gali įrašyti vekselio sumos dalį kurią jis sutinka sumokėti. Akceptavimas populiarus užsienio prekyboje.

Vekselių diskontavimo privalumai:

·         Privalumai pirkėjui - palankios atsiskaitymo sąlygos, t. y. atidėtas mokėjimas; galimybė gauti ilgalaikį finansavimą

·         Privalumai pardavėjui - už pateiktas prekes atsiskaitoma iš karto, nors pirkėjams suteikiamos atidėto mokėjimo sąlygos, taip pat atsiranda galimybė išplėsti prekybos apimtis;  pagerėja įmonės finansiniai rodikliai, t. y., mažėja pirkėjų skola; galimybė suteikti ilgalaikį finansavimą; sumažėja skolų administravimo išlaidos; teisinis privalumas - „stipriai“ įformintas pirkėjo įpareigojimas atsiskaityti

Debeto pavedimai. Tiesioginis debetas – automatinis sąskaitų apmokėjimo būdas, kai įmonė informuoja banką, kiek jis turėtų nuskaičiuoti iš kliento sąskaitos už parduotas prekes. Pats klientas tokią teisę bankui suteikia pasirašydamas atitinkamą sutartį, paprastai po vieną kiekvienam paslaugos teikėjui. Klientas tiesioginio debeto sutartį gali pasirašyti arba pačiame banke (jei paslaugų tiekėjas yra pasirašęs sutartį su banku, kad jis nori gauti pinigus tiesioginiu debetu) tada bankas informuoja įmonę, kad iš tam tikro kliento pinigai bus gaunami tiesioginio debeto būdu. Arba įmonėje, tada įmonė informuoja, kad bankas nuo pasirašiusiojo kliento mokesčius nuskaičiuotų tiesioginio debeto būdu(bankas prieš tai patikrina ar pas juo tas žmogus turi neuždarytas sąskaitas).

Tiesioginis debetas dažniausiai siūlomas nuolatinių sąskaitų (telekomunikacijų, draudimo, komunalinių ir pan.) apmokėjimui. Paprastai šias sąskaitas apmokėti tiesioginiu debetu yra pigiau, nei mokant už kiekvieną sutartį atskirai (mokant atskirai, yra imamas mokestis kaip už grynų pinigų pervedimą (bankuose jie skiriasi), arba kaip už pervedimą iš sąskaitos, priklauso nuo to kaip jūs mokate).

Bankams toks mokėjimo būdas patogus, nes reikalauja mažiau jų resursų. Paslaugų teikėjai tiesioginiu debetu paprastai pinigus gauna greičiau, nei išsiuntinėję sąskaitas klientams. O patys klientai, gali nesirūpinti, kad iki banko darbo pabaigos nespėjo nubėgti ir susimokėti (svarbu kad sąskaita, iš kurios nuskaičiuojami pinigai, būtų netuščia)

Asmuo norintis pasirašyti TD sutartį, bankui turi pateikti savo asmeninius duomenis ir sąskaitos numerį, nuo kurios jis sutinka kad būtų vykdomas nurašinėjimas(žinoma sąskaita turi būti tame pačiame banke kur pasirašinėjama sutartis), pasirašant įmonėje reikia nurodyti ir sąskaitą ir aptarnaujantį banką. Sąskaita turėtų būti kliento atsiskaitomoji, netinkamos yra terminuotų indėlių sąskaitos (nes didžioji dalis terminuoto indėlio sąskaitų yra blokuojamos debetui, ir šiaip netinkamos apmokėjimų atlikimui), o paskolą aptarnaujanti sąskaita tinka. Pensijų kaupimo sąskaitos nelabai priimtinos.

Elektroninės mokėjimo priemonės. Elektroninės mokėjimo priemonės – tai nuotolinės prieigos mokėjimo priemonės ir elektroniniai pinigai. Nuotolinės prieigos mokėjimo priemonės – priemonės, leidžiančios naudotojui elektroniniu būdu sudaryti nurodymus kredito įstaigai dėl disponavimo toje kredito įstaigoje jo sąskaitoje turimomis lėšomis. Naudojantis šiomis priemonėmis (naudotojo kompiuteryje įdiegta kredito įstaigos programine įranga, programine įranga, esančia kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje, telefono ryšio įranga, kredito įstaigos išleista kortele (debeto, kredito ar kt.) ir kitomis priemonėmis), paprastai reikia tapatybės patvirtinimo. Elektroniniai pinigai – piniginė vertė, kaip naudotojo reikalavimo kredito įstaigai išraiška, saugoma kredito įstaigos išleistoje priemonėje (kortelės, kompiuterio ar kitos įrangos atmintyje). Panaudojus tapatybės patvirtinimo priemonę, jie gali būti panaudoti mokėjimams bet kuriam gavėjui, galinčiam priimti tokius mokėjimus, ir (ar) naudotojui gryniesiems pinigams gauti (LR Mokėjimų įstatymas, 1 str.).

Elektroninė bankininkystė – tai plačiausiai visame pasaulyje naudojama galimybė klientams elektroniniu būdu tvarkyti savo asmenines ar įmonės sąskaitas, peržiūrėti atliktus pavedimus ar mokėjimus, atlikti pavedimus ir pan. (angl. EU Monitor, 2005). Kai kurie autoriai apibrėžia e. bankininkystę kaip bankų paslaugų teikimą elektroninėmis priemonėmis: internetu, telefonu, mobiliuoju telefonu ar skaitmenine televizija (Karjaluoto, 2002).

Karjaluoto skiria tokias e. bankininkystės sudedamąsias dalis:

·         kompiuterinė bankininkystė (PC Banking: su banku susisiekiama per spec. programą ir modemą)

·         internetinė bankininkystė (su banku susisiekiama internetu)

·         valdomas tinklas (bankas teikia e. paslaugas, naudodamasi interneto paslaugas, kurios teikia trečioji šalis (BankLink))

·         televizinė bankininkystė (naudojantis palydovine antena, kliento televizoriaus ekrane pateikiama informacija apie sąskaitą)

·         telefoninė bankininkystė (klientas su banku susisiekia telefonu)

·         mobilioji bankininkystė (su banku susisiekiama teksto žinutėmis (SMS) arba internetu (WAP))

Kai kurie autoriai neskiria e. bankininkystės sudedamųjų dalių, tačiau nurodo, kad e. bankininkystės bruožai skiriasi nuo tradicinės tuo, kad ryšys tarp banko ir kliento vyksta elektroninėmis priemonėmis.

E. bankininkystė pasaulyje itin išpopuliarėjo pastaraisiais dešimtmečiais. 2003 metais e. bankininkystė sparčiai augo JAV ir užėmė lyderės vietą tarp kitų įmonių, teikiančių panašias finansines paslaugas. JAV šios srities specialistai mano, kad iki 2010 metų e. bankininkystės vartotojų skaičius gali siekti 55 milijonus. Įkurti įprastą banką kainuoja apie 30 milijonų dolerių, o banką elektroninėje erdvėje įkurti kainuoja apie 6 milijonus dolerių. E. bankininkystės vystymą kažkiek lėmė e. komercijos atsiradimas, t.y. vartotojai, įsigydami prekes e. erdvėje, vis dažniau ir atsiskaityti norėjo e. būdu.

E. bankininkystės naudojimas ES šalyse siekia vos 22 proc., Lietuvoje šis rodiklis 2006 m. buvo 14,7 proc. Pastebėtina, kad Estijoje elektroninė bankininkystė plačiai naudojama nuo 2004 m. 2006 m. Estijoje e. bankininkystės pagalba atsiskaitinėjo 48,2 proc. Naudojimą e. bankininkyste lemia taip pat kliento pasitikėjimas tradiciniu banku. Pradėjus naudotis elektronine bankininkyste, jam net nekyla klausimų dėl informacijos saugumo lygmens (Malhorta, 2006).

Atsiskaitymas per BankLink sistemą. BankLink – tai mokėjimų sistema internete, kurios pagalba atliekami atsiskaitymai internetu. BankLink nukreipia klientus į pasirinkto banko e. bankininkystės puslapį, prie kurio reikia jungtis naudojant viešąjį bei privatų raktą. Klientui pasirinkus reikiamą banką, pateikiamas e. bankininkystės puslapis, kuriame reikia suvesti viešojo rakto duomenis, bei privataus rakto duomenis iš turimos kortelės. Klientui iš karto parengiamas mokėjimo pavedimas: nurodytas sąskaitos gavėjo numeris, pavedimo suma, paskirtis; klientui tereikia jį tik patvirtinti. Klientui patvirtinus tokį mokėjimo pavedimą, atsiskaitymas laikomas įvykęs, jei kliento sąskaitoje užtenka tam lėšų. BankLink sistema nenagrinėjama kaip atskira mokėjimo sistema, nes ji veikia kaip e. bankininkystė, tačiau turi mažiau galimybių, nes skirta tik vienam mokėjimo pavedimui, neleidžiančiam keisti mokėjimo paskirties ir nurodytos sumos.

Atskirai reikėtų paminėti kai kurių bankų siūlomą paslaugą verslo klientams PC Banking. Tai paslauga analogiška e. bankininkystei, tačiau skirtumas tame, kad ji skirta tik verslo klientams, kurie prisijungia prie PC Banking per specialų modemą. Ši paslauga leidžia verslo klientams atlikti vietinius ir tarptautinius mokėjimus, atlikti grupinius mokėjimus, pirkti ir parduoti valiutą, atlikti visus paruoštus pavedimus vienu metu. PC Banking greitai buvo pripažinta ir plačiai naudojama stambesnėse įmonėse, kurioms per dieną reikia atlikti nemažai finansinių atsiskaitymų. Šiuo metu Lietuvoje šia paslaugą teikia tik 4 bankai: Swedbank, AB DnB bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius bei AB SEB bankas.

Plėtojant e. bankininkystę, kylant informacinių sistemų integravimui, elektroninėms paslaugoms teikti, klientai susiduria su naudojamų informacinių sistemų suderinamumo problema. Šis suderinamumas yra technologinio pobūdžio. Dažniausia vartotojai susiduria su tokiomis problemomis kaip: e. bankininkystės sistema veikia per lėtai, vartotojo kompiuterinių sistemų konfigūracijos nepalaiko diegiamą e. bankininkystės sistemą ir pan. Technologijoms tobulėjant, šios problemos slopinamos.

Kitų elektroninių atsiskaitymų sistemų veikimo struktūros panašios į e. bankininkystės veikimą. Šios sistemos naudojamos, naudojant e. pinigus, kurie taip pat kaip ir tradiciniai pinigai dalomi į smulkesnius e. pinigus.

PayPal – internetinė elektroninio atsiskaitymo sistema. Ja dažniausiai naudojasi interneto prekeiviai, taip pat juridiniai ir fiziniai asmenys, perkantys internetu. PayPal sistema išlaiko privatumą – sumokėjus per PayPal pardavėjas niekad nemato pirkėjo kreditinės kortelės ar banko sąskaitos numerio. Pateikiamas tik elektroninio pašto adresas, prisiregistravimo data, bei informacija apie proceso baigtinumo patvirtinimą. PayPal sistemos pagalba gali būti atliekami tiek vietiniai, tiek tarptautiniai pavedimai. PayPal paslaugos kuriamos naudojant jau egzistuojančią banko sąskaitų bei kreditinių kortelių sistemą Vartotojas, atlikdamas mokėjimą, turi pasirinkti finansavimą – iš PayPal sąskaitos likučio, banko sąskaitos ar kreditine kortele. Persiuntus pinigus, PayPal elektroniniu paštu praneša gavėjui, jog yra gautas mokėjimas jo vardu. Tuomet gavėjas gali perkelti savo lėšas į savo banko sąskaitą, laikyti PayPal sąskaitoje, o taip pat atsisakyti gauto mokėjimo, sugrąžinant jį mokėtojui.

E-gold - tai mokėjimo sistema, leidžianti greitai, saugiai ir anonimiškai vykdyti apmokėjimą internetu. Kaip ir valiuta naudojami brangiųjų metalų ekvivalentai (auksas, sidabras, platina, paladijus). Dažniausiai naudojamas auksas Visos operacijos sistemoje užtikrintos atitinkamu metalu, deponuotu viename iš Kanados bankų. Atidarydamas sąskaitą ir pirkdamas e- gold, klientas tarsi perka jo išsirinktą metalą pagal rinkos kainą ir atiduoda saugojimui į G&SR. Ši ypatybė daro mokėjimo sistemą labai patogia tarptautiniams mokėjimas vykdyti, nes vartotojų sąskaitos nėra pririštos prie jokios nacionalinės valiutos. Be to, valiutų kursų pasikeitimai niekaip neveikia vartotojo piniginės e-gold sistemoje. Ši sistema sukurta 1996 m. kompanijos Gold & Service Reserve, Inc. E-gold ledžia vykdyti apmokėjimus ir priimti mokėjimus be sumos apribojimų, dirbti su visomis pagrindinėmis valiutomis, momentaliai vykdyti mokėjimus. Už visas operacijas, vykdomas sistemos viduje, iš gavėjo sąskaitos nuskaitomi komisiniai, priklausantys nuo pervedimo sumos. Atidaryti sąskaitą sistemoje galima nemokamai.

MoneyBookers - tai tarptautinė mokėjimo sistema, leidžianti bet kuriai įmonei ar vartotojui, turinčiam elektroninio pašto adresą, saugiai ir efektyviai siųsti ir gauti pinigus per internetą. MoneyBookers savininkas yra kompanija Gatcombe Park Ventures, esanti Londone. Piniginių išteklių judėjimas sistemoje, reguliuojamas Didžiosios Britanijos įstatymais. Pinigai vartotojo sąskaitoje yra saugomi tam tikroje nacionalinėje valiutoje, kurią galima pasirinkti registracijos metu.

WebMoney - egzistuoja nuo 1998 metu ir veikia visur, kur yra internetas. Tai globalinė informacinė sistema atidaryta laisvam naudojimuisi visiems norintiems. WebMoney Transfer pagalba galima akimirksniu vykdyti transakcijas, susijusias su turtinių teisių perdavimu bet kurioms online-prekėms ir paslaugoms, sudaryti nuosavus web-servisus ir tinklines įmones, atlikti operacijas su kitais dalyviais, išleisti ir aptarnauti nuosavus instrumentus.

Elektroniniai pinigai. E.pinigai – tai e.dokumentai, turintys realių pinigų vertę ir pripažįstami jų vartotojų tarpusavio atsiskaitymuose. Šiuo metu naudojami dviejų tipų e.pinigai: veikiantys prijungtiems rėžimu (online) ir veikiantys atjungties rėžimu (offline) (O‘Mahony, M; Peirce, M; Tewari, H., 2002).

Elektroniai atsiskaitymai internete labai dažnai vykdomi naudojantis kreditinėmis kortelėmis. Pirkėjas išsirenka prekes ar paslaugas ir nurodo savo vardą, pavardę, kreditinės kortelės numerį ir kortelės saugos kodą (CVV2), kuris būna parašytas kitoje kreditinės kortelės pusėje ir kurį žinoti gali tik kortelės savininkas. Gavęs šiuos duomenis pardavėjas gali kreiptis į pirkėjo banką ir nuskaityti pinigus. Čia kyla daug grėsmių: nesąžiningas pardavėjas gali nuskaityti daugiau pinigų nei jam priklauso, kažkada vėliau atlikti pakartotinį nuskaitymą siekiant pasipelnyti taip pat neturėdamas tokios teisės išsisaugoti pateiktus duomenis duomenų bazėje, kuri vėliau gali būti specialiai perduota kitiems asmenims arba nulaužta piktavalių tinklo vartotojų. Nesirūpinant perduodamos informacijos sauga, svarbūs ir slapti duomenys gali būti perimti pakeliui pas pardavėją. Dėl šių priežasčių buvo sukurtas ir sėkmingai pradėtas naudoti SET protokolas (Kašėta S., Adomkus T., 2009).

Atsiskaitymas kreditinėmis kortelėmis naudojantis SET

SET – saugos protokolų ir formatų rinkinys, kuris sudaro sąlygas vartotojams saugiu būdu internete veikiančia kredito kortelių mokėjimo infrastruktūra. SET teikiamos paslaugos:

·         Informacijos konfidencialumas. Tuo metu, kai kortelės savininko mokėjimo informacija keliauja tinklais, užtikrinamas jos saugumas. Svarbus SET bruožas yra tas, kad protokolas pardavėjui neparodo kreditinės kortelės numerio, jį sužino tik bankas. Konfidencialumui užtikrinti naudojamas standartinis DES šifravimo algoritmas. Duomenų vientisumas. SET užtikrina, kad tarp prekybininko ir vartotojo perduodamos informacijos turinys nebus modifikuotas trečiosios šalies. Pranešimo vientisumą garantuoja RSA skaitmeninis parašas. Informacijos apsaugai taip pat pasitelkiami HMAC ir SHA-1 algoritmai

·         Kortelės savininko sąskaitos autentifikavimas. SET leidžia prekybinkui patikrinti, ar kortelės savininkas yra teisėtas šios kortelės sąskaitos numerio vartotojas. Šiam tikslui SET naudoja X.509v3 skaitmeninį serftifikatą su RSA skaitmeniniu parašu

·         Prekybininko autentifikavimas. SET suteikia kortelės savininkui galimybę patikrinti, ar prekybininkas turi ryšį su finansine institucija, galinčia priimti mokėjimo korteles. Šiam tikslui SET naudoja X.509v3 skaitmeninį sertifikatą su RSA skaitmeniniu parašu

SET dalyviai:

·         Kortelės savininkas. Elektroninėje aplinkoje tiek privatūs vartotojai, tiek organizacijos per asmeninius kompiuterius su prekybininkais bendrauja internetu. Kortelės savininkas yra legalus mokėjimo kortelės, kurią išdavė emitentas, turėtojas

·         Prekybininkas. Tai asmuo ar organizacija, galinti kortelės savininkui parduoti reikamų prekių ar paslaugų. Paprastai šios prekės ir paslaugos siūlomos per elektroninius tinklus ar elektroniniu paštu. Prekybininkas, kuris priima mokėjimo korteles, privalo turėti ryšį su gavėju

·         Emitentas. Finansinė institucija (pvz .bankas), kuris sieja kortelės savininką su mokėjimo kortele

·         Gavėjas. Finansinė institucija, sukurianti ryšį tarp prekybininko, mokėjimo kortelės legalumo ir paties mokėjimo. Prekybininkai paprastai priima daugiau nei vieną kreditinės kortelės tipą, tačiau nenori bendrauti su keliomis bankų kortelių saugos tarnybomis ar su keliais skirtingais emitentais. Gavėjas prekybininkui patvirtina, kad duotos kortelės sąskaita yra aktyvi, o pasiūlytas pirkinys neviršija kredito limito. Gavėjas taip pat atlieka elektroninį mokėjimo pervedimą į prekybininko sąskaitą. Po to emitentas per mokėjimo tinklą gavėjui iš pirkėjo sąskaitos perveda pinigus

·         Mokėjimo tinklas. Tai dažniausiai tinklu vykdoma funkcija, kurią valdo gavėjas ar nustatyta trečioji šalis. Ji tikrina, ar vykstantys procesai atitinka mokėjimo pranešimus. Naudodamas SET protokolą mokėjimo tinklas stebi, ar kortelės savininkų ir prekybininkų legalumas nustatomas teisingai

·         Sertifikatų centras. Jo paskirtis kortelių savininkams, prekeiviams ir mokėjimo tinklams išduoti X.509v3 viešojo rakto sertifikatus

SET Dvigubas parašas

SET protokolas pasižymi labai svarbia savybe – dvigubu parašu. Dvigubo parašo tikslas –sujungti du pranešimus, skirtus dviem skirtingiems gavėjams. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai pirkėjas nori nusiųsti informaciją apie ketinamą įsigyti prekę pardavėjui ir mokėjimui informaciją bankui. Šiuo atveju pardavėjui nereikia žinoti pirkėjo kreditinės kortelės numerio, o bankui nereikia žinoti pirkėjo perkamų prekių sąrašo. Todėl pirkėjas, laikydamas šiuos du dalykus atskirai, tarytum turi papildomą privatumo apsaugą. Tačiau šie du dalykai turi būti sujungti tokiu ryšiu, kad kilusį ginčą būtų galima išspręsti remiantis turima informacija. Ryšys turi būti toks, kad pirkėjas galėtų įrodyti, jog konkretus mokėjimas yra skirtas konkrečiai pardavėjo sąskaitai, o ne kokioms nors kitoms prekėms ar paslaugoms (Kašėta S., Adomkus T., 2009).

Skaitmeniniai piniginiai čekiai

Skaitmeninis piniginis čekis yra popierinio čekio skaitmeninis variantas. Tai dokumentas, kuriame yra nurodymas mokėtojo bankui apie pinigų pavedimą. Elektroninėje komercijoje lėšos, naudojant skaitmeninius piniginius čekius, yra persiunčiamos iš mokėtojo banko sąskaitos į gavėjo banko sąskaitą. Kaip ir įprastiniu variantu, kartu su skaitmeniniu piniginiu čekiu yra pateikiama instrukcija mokėtojo bankui, kad turi būti atliekamas tam tikros sumos mokėjimas identifikuotam gavėjui. Elektroninių piniginių čekių teikiami privalumai (Kiauleikis V., 2010): yra galimybė tuoj pat patikrinti lėšas; naudojant skaitmeninį parašą galima užtikrinti saugumą; paprasčiau apiforminamas užsakymas ir sąskaitų apmokėjimas

Atsiskaityme skaitmeniniu čekiu dalyvauja 3 veikėjų grupės:

·         Klientas ir pardavėjas

·         Kliento ir pardavėjo bankai

·         Operacijas tvarkanti institucija, kuri vykdo bankinių operacijų tarp skirtingų bankų kontrolę. Funkcijos, kurios priskiriamos operacijas tvarkančiai institucijai, gali būti kontroliuojamos atskiro objekto arba pačių bankų

Vartotojas, naudodamasis naršykle, gali matyti įvairias parduotuves ir jų puslapius. Naršyklėje yra galimybė yra galimybė matyti įvairius skaitmeninio piniginio čekio formatus. Atsiskaitymo trazankcija atliekama keliomis fazėmis. Pirmoje fazėje vartotojas perka. Antroje – pirkėjas siunčia skaitmeninį piniginį čekį savo bankui, kurį jis grąžina pardavėjui. Trečioje fazėje pardavėjo bankas kreipiasi į operacijas tvarkančia instituciją arba į vartotojo banką, kad ji atliktų skaitmeninį atsiskaitymo patikrinimą.

2. ATSISKAITYMŲ E. JURKEVIČIAUS IĮ ORGANIZAVIMO ANALIZĖ

2.1. Pirkėjų atsiskaitymas

Pirkėjų atsiskaitymas – tai asmenų, perkančių produkciją iš įmonės, atsiskaitymas su šia įmone. Pirkėjų atsiskaitymas Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje vykdomas dviem kryptimis:

·         Pirkėjų atsiskaitymas tik grynaisiais pinigais įmonės kepyklėlėje

·         Pirkėjų atsiskaitymas didmeninėje prekyboje perkant produkciją

Taigi šiame skyriuje nagrinėsime šias dvi kryptis atskirai.

2.1.1. Pirkėjų atsiskaitymas grynaisiais pinigais

Atsiskaitymas su pirkėjais paprastai vyksta mažmeninės prekybos tinkluose vadovaujantis mažmeninės prekybos taisyklėmis, kuriose numatyta (LR Vyriausybės nutarimas „Dėl mažmeninės prekybos Taisyklių patvirtinimo“):

·         Atsiskaitymai (mokėjimas) vykdomi ir prekių pirkimą–pardavimą (pinigų sumokėjimą) patvirtinantys dokumentai pirkėjams išduodami teisės aktų nustatyta tvarka

·         Pirkėjas gali pareikšti pretenzijas dėl neteisingo atsiskaitymo, jeigu pinigus arba mokėjimo kortele mokamas sumas tikrino nepasitraukęs nuo kasos ar prekystalio

·         Pretenzijas dėl neteisingo atsiskaitymo mokėjimo kortele pirkėjas gali pareikšti ir bankui, išdavusiam jam kortelę, sutartyje su banku nustatytais terminais ir sąlygomis

Egidijaus Jurkevičiaus įmonė, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką (kepyklų veikla), dalį savo produkcijos yra priversta parduoti savo kepykloje, todėl atsiskaitymai su pirkėjais ir atsiskaitymai grynaisiais pinigais įmonei yra itin aktualūs. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra vykdomas per įmonės kasą.

Atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė. Lietuvoje vis dar itin populiarūs atsiskaitymai grynaisiais prekybos sektoriuje. Lietuvoje mažmeninėje prekyboje mokėjimai grynaisiais pinigais siekia apie 90 procentų. Galiojančio Civilinio kodekso 6.929 straipsnio 1 ir 2 dalis atsiskaitymų grynaisiais pinigais teisinius santykius reglamentuoja taip:

·         Atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali  būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais

·         Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka - ir grynaisiais pinigais

Būtent tokie principai naudojami ir Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje, todėl jie čia ir pateikti, kad būtų suprantama, kokiais teisės aktais vadovaujantis įmonėje vykdoma apskaita.

Atliekant atsiskaitymus su pirkėjais (klientais) grynais pinigais, pinigų apyvartos apskaitai Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje naudojami elektroniniai kasos aparatai (EKA). Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 336, Lietuvos Respublikos finansų ministerija patvirtino elektroninių kasos aparatų naudojimo taisykles atliekant atsiskaitymus grynais pinigais. Taisyklių privalo laikytis visi kasos aparatus naudojantys ar jais disponuojantys juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat kasos aparatais prekiaujančios ir kasos aparatus techniškai aptarnaujančios įmonės, tokių taisyklių laikosi ir Egidijaus Jurkevičiaus įmonė (Elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklės atsiskaitant grynaisiais pinigais):

·         Kasos aparatas naudojamas juridinių ir fizinių asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos įplaukoms registruoti. Kitiems ūkio subjekto poreikiams gali būti naudojamas tik toks kasos aparatas, kurio techniniame pase nurodyti tie poreikiai, o šis pasas užregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Kiekvienas kasos aparatas turi būti užregistruotas mokesčių inspekcijoje pagal jo įrengimo vietą arba pagal ūkio subjekto buveinės adresą. Draudžiama įplaukų apskaitai naudoti neužregistruotus ir nustatyta tvarka neprižiūrimus kasos aparatus. Pagal buveinės adresą registruojami nuolatinės įrengimo vietos neturintys kasos aparatai, atsarginiai bei nuomoti skirti kasos aparatai. Pagal buveinės adresą taip pat registruojami atsiskaitymams nenaudojami kasos aparatai

·         Kasos operacijų atlikimo vietoje turi būti nustatytos formos kiekvieno kasos aparato techninis pasas, kurį privaloma saugoti ir pildyti nuo pat kasos aparato įsigijimo iki jo utilizavimo

·         Kasos aparato naudotojas tvarkoje nustatytu būdu turi kreiptis į kasos aparatus aptarnaujančią įmonę dėl visų kasos aparato įrengimo, parengimo dirbti, techninės priežiūros ir remonto darbų bei kasos aparato įsigijimo, perpardavimo ir kitokio perdavimo įforminimo. Tvarkoje numatyta, kad turi būti pildomas atskiras kiekvieno atsiskaitymams registruoti naudojamo kasos aparato operacijų žurnalas, kurį naudotojas privalo užregistruoti mokesčių inspekcijoje, kurioje įregistruotas kasos aparatas. Kasos operacijų žurnale užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita (‘‘Z‘‘) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo pildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojo vadovas

·         Atsakingas asmuo privalo įdedant naują kontrolinę juostą jos pradžioje ir baigiant spausdinti jos pabaigoje pasirašyti, užtikrinti, kad kasos aparatu dirbtų tik apmokyti kasininkai, susipažinę su naudojimo instrukcija ir šiomis taisyklėmis

Kaip ir visos įmonės, parduodančios prekes gyventojams, taip ir E. Jurkevičiaus įmonė pinigų apyvartos apskaitai turi naudoti kasos aparatą. Kasos operacijas įmonėje atlieka dvi pardavėjos (kepyklėlėje) ir kasininkas įmonės patalpose, jeigu grynųjų pinigų išmokėjimas būtinas įmonės veiklai. Skiriant kasininką į šias pareigas, jis turėjo pasirašyti materialinės atsakomybės įsipareigojimą, lygiai taip pat kaip ir kepyklėlės pardavėjos. Nei kasininkas, nei pardavėjos negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie yra ir šios įmonės darbuotojai.

 Remiantis minėtomis Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos patvirtintomis elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklėmis atliekant atsiskaitymus grynais pinigais prieš prasidedant darbo dienai, įmonės vadovas įteikia kasininkui EKA ir kasos stalčiaus raktus,  avansą  (banknotais  ir  monetomis), reikalingą atsiskaitymams su pirkėjais (klientais) dienos pradžioje, bei  kitus reikmenis (popieriaus juostas ir kt.), reikalingus darbui ir EKA aptarnavimui. Kasininkas tai patvirtina parašu. Įmonės vadovas privalo:

·         kartu  su kasininku patikrinti skaitiklių parodymus ir palyginti  juos su  parodymais, užregistruotais  kasos žurnale praėjusios dienos pabaigoje

·         patvirtinti  parašu  kontrolinės  juostos  pradžią, patikrinus spausdinamą darbo dienos datą, laiką

Kasininkas privalo:

·         įdėti kvitų ir kontrolines juostas

·         įjungti  EKA į  maitinimo tinklą  ir patikrinti  jo darbą

·         atspausdinti kvitą su nuline suma (pateikti nulinę ataskaitą) ir patikrinti, ar aiškiai spausdinama visa reikiama informacija kvite ir kontrolinėje juostoje

·         dienos  (pamainos)  pabaigoje  nulinius  kvitus (ataskaitas) pateikti kartu su dienos kasos ataskaita

·         nustatyti pagal EKA displėjaus parodymą bendrą mokėtiną sumą ir aiškiai pasakyti ją pirkėjui (klientui)

·         padėti  šiuos pinigus  atskirai, pirkėjui  (klientui) matomoje vietoje; klaviatūroje surinkti pateiktą sumą

·         atspausdinti kvitą

·         pasakyti ir atiduoti pirkėjui (klientui) priklausančią grąžą kartu su kvitu (banknotai ir monetos  turi būti paduodami kartu)

·         gautus pinigus įdėti į kasos stalčių ir kt.

Jei  kasininkas, pateikdamas pirkėjui (klientui) grąžą, padarė klaidą:

·         ginčytinais atvejais pirkėjas (klientas) turi teisę pareikalauti iš įmonės vadovybės atlikti kasos inventorizaciją

·         kasininkas privalo įforminti pinigų grąžinimą pirkėjui (klientui) anuliavus pirkimą, o pirkinio  kasos kvitą priklijuoti prie popieriaus lapo ir kartu su aktu pateikti buhalterijai (kvitai ir aktai yra saugomi kartu su atitinkamos dienos tekstiniais dokumentais)

·         įrašyti į kasos žurnalą sumas, išmokėtas pirkėjams (klientams) pagal grąžintus kvitus ir kt.

Darbo dienos pabaigoje, uždarant įmonę, kasininkas privalo:

·         paruošti  darbo dienos metu visą gautą pinigų sumą ir mokėjimo dokumentus

·         dalyvaujant administracijos atstovui, atspausdinti dienos, o mėnesio pabaigoje - ir  mėnesio kasos ataskaitą, įklijuoti ją (jas) į kasos žurnalą; patikrinti ir įrašyti į kasos žurnalą skaitiklių parodymus kartu su administracijos atstovu  pasirašyti kasos žurnale dienos įrašo pabaigoje

Dienos įplaukų suma turi sutapti su pinigų sumatorių skaitiklių parodymais ir suma, atspausdinta kontrolinėje juostoje. Ši suma taip pat turi sutapti su suma, atiduota vyriausiajam kasininkui. Pinigai atiduodami vyriausiajam įmonės kasininkui vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 04 29 nutarimu Nr. 336 "Dėl geresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo bei kasos aparatų naudojimo" su vėlesniais pakeitimais.

Vertinant Egidijaus Jurkevičiaus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, t.y., grynuosius pinigus, kuriuos įmonė gauna iš pirkėjų kepyklėlėje, reikia pasakyti, kad jų sumos pavaizduotos 2 paveiksle. Taigi kaip matyti iš šių pateiktų duomenų, didžiulės įplaukos buvo 2010 metais, 2012 metais šios įplaukos buvo mažiausios per visus analizuojamus metus. Reikia atsižvelgti į tai, kad kepyklėlėje yra galimybė atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, todėl šis grafikas atspindi ir apyvartas kepyklėlėje – lyginant su 2010 metais, apyvartos 2012 metais yra ženkliai sumažėjusi.

2 pav. Grynųjų pinigų gavimas iš pirkėjų kepyklėlėje, Lt

Apibendrinant pirkėjų atsiskaitymus grynaisiais pinigais kepyklėlėje reikia pasakyti, kad įmonė turėtų vystyti tokias paslaugas, ieškoti būdų ir priemonių, kurios leistų didinti apyvartas, todėl galima būtų imtis priemonių užtikrinti ne tik atsiskaitymą vien grynaisiais pinigais, bet ir atsiskaitymą banko mokėjimo kortelėmis.

Visgi pirkėjai iš įmonės produkciją perka ne tik kepyklėlėje, tačiau ir didmeninėje prekyboje, kur atsiskaitymai vyksta pavedimu. Apie tai kalbame kitame darbo skyriuje.

2.1.2. Pirkėjų atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais

Kaip jau buvo minėta, pirkėjai, pirkdami įmonės produkciją didmeninėje prekyboje, atsiskaito ne tik grynaisiais pinigais, tačiau dažniausia atsiskaitymas vyksta pavedimu. Pavedimo  dydžiai kiekvienais analizuojamais metais pavaizduoti 3 paveiksle. Kaip matyti iš šios 3 paveikslo, pirkėjų pavedimai didžiausi buvo 2011 metais – 2012 metais įmonės gautos pajamos ne grynaisiais pinigais, lyginant su 2011 metais, krito 8 proc.

3 pav. Negrynųjų pinigų gavimas iš pirkėjų didmeninėje prekyboje, Lt

Apkritai, sujungiant bendrus pirkėjų atsiskaitymus (tiek grynaisiais pinigais kepyklėlėje, tiek negrynaisiais pinigais didmeninėje prekyboje) reikia pasakyti, kad abiem atvejais pirkėjų atsiskaitymas mažėja (4 paveikslas):

·         lyginant 2010 ir 2011 metus, 2011 metais bendras pirkėjų atsiskaitymas sumažėjo 8 procentais

·         lyginant 2011 ir 2012 metus, 2012 metais pirkėjų atsiskaitymas sumažėjo jau net 11 procentų

·         lyginant 2010 ir 2012 metus matyti, kad bendras analizuojamų metų pirkėjų atsiskaitymų sumažėjimas yra 19 procentų

Pirkėjų atsiskaitymų sumažėjimas rodo ir tai, kad mažėja įmonės apyvartos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad darbo tema yra atsiskaitymų analizė, o ne finansinė analizė, į šio sumažėjimo priežastis nesigilinama, tačiau vertindama savo bendrą situaciją įmonė turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jos apyvartos mažėja ir finansinė situacija kasmet prastėja.

4 pav. Bendras pirkėjų atsiskaitymas įmonėje, Lt

Apibendrintai vertinant pirkėjų atsiskaitymą Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje reikia pasakyti, kad čia pirkėjų atsiskaitymas vyksta dviem kryptimis – pirkėjų atsiskaitymas grynaisiais pinigais kepyklėlėje bei pirkėjų atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais (bankiniu pavedimu) didmeninės prekybos srityje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje apskritai siekiama kaip galima labiau skatinti atsiskaitymą ne grynaisiais pinigais (siejant atsiskaitymą grynaisiais pinigais su mokesčių nuslėpimu), situacija analizuojamoje įmonė pirkėjų atsiskaitymų aspektu vertintina kaip priimtina – atsiskaitymai grynaisiais pinigais čia sudaro vidutiniškai apie 5 procentus nuo visų pirkėjų atsiskaitymų.

Visgi įmonėje atsiskaitymai vyksta ir kita linkme – tai atsiskaitymai su tiekėjais. Apie tai kalbama kitame darbo skyriuje.

2.2. ATSISKAITYMAS SU TIEKĖJAIS

Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje atsiskaitymas su tiekėjais vyksta panašiai, kaip ir supirkėjais – dviem kryptimis:

·         atsiskaitymas su tiekėjais grynaisiais pinigais

·         atsiskaitymas su tiekėjais pavedimu

Kaip ir atsiskaitymų su pirkėjais atveju, šiuos du atsiskaitymo būdus analizuosime atskirai

2.2.1. Atsiskaitymas su tiekėjais grynaisiais pinigais

Kaip analizuota ankstesniame skyriuje, grynuosius pinigus iš pirkėjų turi teisę priimti kepyklėlės pardavėjos bei įmonės kasininkas. Tačiau šiuo atveju, kai iš kasos mokami pinigai, šią teisę turi įmonės kasininkas. Taigi pinigus į kasą, kaip ir daugumoje panašių įmonių, taip ir E. Jurkevičiaus įmonėje, priima kasininkas pagal vyr. buhalterio pasirašytus kasos pajamų orderius. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo įmonės vyr. buhalteris ir kasininkas.

Kasininkas išduoda pinigus pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo E. Jurkevičiaus įmonės vadovas, vyr. buhalteris, pinigus gavęs asmuo ir juos išmokėjęs kasininkas. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus). Bet pinigų išmokėjimas įmonėje vyksta labai retai, dažniausiai grynieji pinigai gaunami iš pirkėjų. Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir jo numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai- skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Išmokėti  pinigus iš kasos asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik  pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius.

Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų  orderyje nurodytam asmeniui. Jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą, orderio tekste nurodoma (po faktiško pinigų gavėjo vardo  ir pavardės)  įgaliotojo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.  Jeigu pinigai  išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius "Pagal  įgaliojimą". Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba  mokėjimo žiniaraščio.

Mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (ne ilgiau kaip 5 darbo dienos) tvirtinami ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais.

Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio  (buhalterio) nurodytą laikotarpį, privalo:

·         mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį "Deponuota"

·         sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį

·         mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti

Išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje įrašoma: "Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)". Pinigus pagal vieną žiniaraštį gali išmokėti tik tas pats asmuo (kasininkas arba tam įgaliotas asmuo).

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) patikrina mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašo.

Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims;  toliau vadinama - atskaitingas asmuo), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas  kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio  subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais (biudžetinėse įstaigose - ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. 

Į  kasą  pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui.

Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.

Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas.

Kasos pajamų bei išlaidų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų - net  ir  patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Priėmęs kasos pajamų ir išlaidų orderius Egidijaus Jurkevičiaus įmonės kasininkas tikrina šiuos dokumentus:

·         ar dokumentuose yra atitinkami parašai

·         ar teisingai įforminti dokumentai

·         ar prie dokumentų yra išvardytieji priedėliai

Kasininko pasirašyti Kasos orderiai ir prie jų pridėti dokumentai pažymimi spaudu ir atitinkamu įrašu: pajamų dokumentai – „Gauta“, išlaidų – „Išmokėta“.

Visi Kasos pajamų ir išlaidų orderiai registruojami Kasos pajamų išlaidų dokumentų registracijos žurnale.

Pinigai kasoje (litais ir užsienio valiuta) suskaičiuojami pagal jų nominalią vertę. Užsienio valiuta perskaičiuojama į litus pagal inventorizacijos dieną galiojusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Mano pasirinktoje Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos tokia pačia tvarka, tačiau pildomi atskiri žurnalai.

Egidijaus Jurkevičiaus įmonė kaip ir kiekviena įmonė turi tik vieną Kasos knygą, kurios lapai yra sunumeruoti, perverti vivute ir užantspauduoti. Kasos knygos lapų skaičius yra tvirtinamas įmonės vadovo ir vyr.buhalterio parašais. Įrašai Kasos knygoje dviem egzemplioriais per kalkinį popierių tušinuku. Antrieji lapų egzemplioriai yra atplėšiami ir naudojami kaip kasininko ataskaita; pirmieji lieka Kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai Kasos knygoje draudžiami.

Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį. Kasdien, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų bei išlaidų dokumentais į buhalteriją kaip kasininko apyskaita. Kasos knygoje pasirašo buhalterė, priėmusi šiuos dokumentus. Įmonės buhalterė taip pat kontroliuoja, kad tinkamai būtų tvarkoma Kasos knyga. Jos nurodymai, paaiškinimai, kaip ją tvarkyti, kasininkui yra privalomi.

Taip pat reikia paminėti, kad ne rečiau kaip kartą per mėnesį, Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje daroma netikėta kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami visi esami pinigai ir patikrinamos kitos kasoje laikomos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovo įsakymu paskirta komisija. Komisija surašo kasos revizijos aktą. Jei kasoje nustatomas pinigų ar kitų vertybių trūkumas arba perteklius, akte nurodoma suma ir trūkumo arba pertekliaus priežastys.

Vertinant Egidijaus Jurkevičiaus atsiskaitymų su tiekėjais mastą analizuojamoje įmonėje grynaisiais pinigais, reikia pasakyti, kad atsiskaitymų sumos yra gana didelės – analizuojamais metais viršija net 1 mln. Lt. ( Tai yra dideli pinigai, ir apskritai tokių sumų mokėjimas grynaisiais pinigais vertintinas neigiamai, kadangi suponuoja mintį apie slepiamus mokesčius.

5 pav. Įmonės atsiskaitymas su tiekėjais grynaisiais pinigais, Lt

Kaip matyti iš grafiko, 2011 metais įmonės atsiskaitymas su tiekėjais grynaisiais pinigais buvo didžiausias ir siekė beveik 2 milijonus litų, o 2012 metais mastas sumažėjo 10 procentų, tačiau vis tiek skaičiais išliko labai dideli, todėl įmonė turėtų dėti visas pastangas, kad atsiskaitymais su tiekėjais grynaisiais pinigais būtų sumažintas iki minimumo ir atsiskaitymui pasitelktos kitos mokėjimo priemonės, turint omeny, kad jų yra tikrai nemažai – tai parodyta darbo teorinėje dalyje. Juk tokių sumų laikymas įmonės kasoje yra pagaliau ir nesaugus tiek kasininkui, tiek ir pačiai įmonei, nekalbant apie suponuojamą mokesčių slėpimo tendencijos mintį.

2.2.2. Atsiskaitymas su tiekėjais negrynaisiais pinigais

Atsiskaitymas su tiekėjais Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje vyksta už įsigytą produkciją, skirtą gaminti gaminiams. Pagrindiniai įmonės tiekėjai yra šie:

·         UAB Daisena – prekyba maisto produktais

·         UAB Eugesta – didmeninė prekyba maisto produktais

·         AB Kauno grūdai

·         UAB Gelsva

·         Klausučių žemės ūkio bendrovė

·          UAB Nowaco Lietuva

·         AB Pieno žvaigždės

·         UAB Sanitex

·         UAB Vičiūnai ir ko

·         Kiti (sąrašas pateikiamas darbo prieduose)

Atsiskaitymas su tiekėjais vyksta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir mokėjimo pavedimais naudojantis elektroninio banko paslaugomis. Pavedimo mastai įvardinti 6 paveiksle.

6 pav. Įmonės atsiskaitymas su tiekėjais negrynaisiais pinigais, Lt

Kaip matyti iš 6 paveikslo, įmonės atsiskaitymas su tiekėjais negrynaisiais pinigais kasmet auga:

·         2011 metais atsiskaitymo su tiekėjais negrynaisiais pinigais suma, lyginant su 2010 metais, padidėjo 22 procentais

·         2012 metais atsiskaitymo su tiekėjais negrynaisiais pinigais suma, lyginant su 2011 metais, padidėjo 20 procentų

·         Bendras atsiskaitymų su tiekėjais negrynaisiais pinigais padidėjimas analizuojamais 2010-2012 metais yra 42 procentai. Toks padidėjimas iš tiesų vertintinas kaip itin didelis.

Vertinant bendrą atsiskaitymų su tiekėjais tendenciją reikia pasakyti, kad įmonės atsiskaitymų su tiekėjais sumos auga. Tačiau vertinti reikia dar ir tai, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumos yra labai didelės, ir aiškios spartaus mažėjimo tendencijos čia nėra (7 pav.).

7 pav. Bendras įmonės atsiskaitymas su tiekėjais, Lt

Apibendrintai reikia pasakyti, kad įmonė, valdydama atsiskaitymus su tiekėjais, privalo dėti visas pastangas, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų kaip galima greičiau sumažintas.

3. ATSISKAITYMŲ SU PIRKĖJAIS IR TIEKĖJAIS TOBULINIMO GALIMYBĖS

Atlikus Egidijaus Jurkevičiaus įmonės atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais analizę pirmiausia galime išskirti šias bendrąsias neigiamas tendencijas, kurias reikėtų tobulinti:

1. Atsiskaitant pirkėjams didžioji dalis pajamų gaunama pavedimais, tačiau kepyklėlėje atsiskaityti mokėjimo kortele galimybės nėra, kas kartais gali apriboti klientų galimybes įsigyti produkcijos

2. Labai didelė dalis atsiskaitymų su tiekėjais vykdoma grynaisiais pinigais – čia įmonė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį ir kaip galima sparčiau mažinti atsiskaitymą grynaisiais iš įmonės kasos

3. Įmonė naudojasi tik dviem atsiskaitymo būdais – atsiskaitymu grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, ir visiškai nenaudojami kiti atsiskaitymo būdai ir galimybės

Taigi šios trys sritys – tai sritys, kurias įmonės savo atsiskaitymo sistemoje turėtų tobulinti.

Atsiskaitymas kepyklėlėje. Kaip buvo minėta, kepyklėlėje klientai, fiziniai asmenys, turi galimybę atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Dažnai tai gali riboti klientų galimybes įsigyti produkcijos – ne visi asmenys nešiojasi grynuosius pinigus, kai kurie naudojasi tik mokėjimais banko kortelėmis. Todėl kepyklėlėje įmonei siūloma sudaryti galimybes klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslauga – tai banko paslauga, leidžianti naudojant elektroninį kortelių skaitytuvą nuskaityti mokėjimo korteles ir priimti atsiskaitymus už prekes ar paslaugas. Tai naudinga dėl šių priežasčių:

·         Tyrimų duomenimis nustatyta, kad net 25 proc. klientų yra tekę atsisakyti pirkinio ar paslaugos, kai nebuvo galimybės atsiskaityti kortele, o 45 proc. apklaustųjų atsiskaitydami kortele linkę išleisti daugiau

·         Lietuvoje išduota apie 4 mln. mokėjimo kortelių, atsiskaitymai jomis tampa vis populiaresni ir įprastesni (Lietuvos banko duomenimis, per 5-erius metus atsiskaitymo operacijų skaičius padidėjo dvigubai)

·         Lietuvoje išduota apie 500 000 kredito kortelių, jų turėtojai pirmenybę teikia galimybei atsiskaityti kortele (~80% kreditinių kortelių lėšų naudojama atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas, ir tik ~ 20% išgryninimui bankomate)

·         Atsiskaityti kortele linkę ir užsienio turistai ar į Lietuvą sugrįžę lietuviai

·         Tikėtina mažiau darbuotojų klaidų (tyčinių ar netyčinių) fiksuojant ir apskaičiuojant pajamas už paslaugas, skaičiuojant gautus pinigus ir grąžą

·         Vykdomas skaidresnis verslas – turint galimybę mokėti tik grynaisiais pinigais, gali kilti mintis, kai ne visi mokėjimai įvedami į kasą, todėl slepiamos pajamos ir mokesčiai. Turint galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, verslo neskaidrumo tikimybė sumažėja

Atsiskaitymas kortelėmis veikia tokiu principu:

·         Pardavėjas įveda mokėjimo sumą į kortelių skaitytuvą, mokėtojas įdeda kortelę į skaitytuvą ir patvirtina apmokėjimą PIN kodu

·         Kortelių skaitytuvas siunčia užklausą į banko autorizavimo centrą, kur patikrinamas kortelės mokumas ir rezervuojama patvirtinta suma

·         Jei autorizacija sėkminga, kortelių skaitytuvas atspausdina atsiskaitymo kvitą, jeigu autorizacija ne sėkminga – kortelių skaitytuvas atspausdina kvitą, kuriame nurodoma, kodėl operacija nepavyko

·         Darbo dienos pabaigoje kortelių skaitytuvas atlieka „darbo dienos uždarymą“ ir išsiunčia duomenis į banką, o kitą dieną bankas perveda pinigus į įmonės sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar iš banko, išleidusio kortelę, pinigai jau gauti, ar dar - ne

Taigi turint galvoje tai, kad kepyklėlės klientų pajamos, t.y., kepyklėlės klientų apyvarta kasmet mažėja, kaip tai buvo išsiaiškinta analitinėje darbo dalyje, įsigijus kortelių skaitytuvą ir sudarius klientams galimybę atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis, didelė tikimybė, kad įmonės apyvarta padidės.

Atsiskaitymas su tiekėjais grynaisiais pinigais. Kaip matyti iš analizės, įmonės atsiskaitymas su tiekėjais grynaisiais pinigais sudaro apie 37 procentus nuo visų atsiskaitymų. Tai yra labai didelės sumos, todėl jos kaip galima greičiau turi būti mažinamos. Atsiskaitymą grynaisiais pinigais ketina kontroliuoti net ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaip teigia Vyriausybės atstovai, atsiskaitymo grynaisiais pinigais mažinimas - iš tiesų yra bendras interesas - kaip būtų galima toliau mažinti atsiskaitymą grynaisiais, perkeliant kuo daugiau atsiskaitymų ir mokėjimų į elektroninę erdvę. Įmonė turėtų suvokti, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais tokiais mastai yra visų pirma nesaugus, kadangi:

·         Pinigai gali būti padirbami

·         Nesaugu vagystės atžvilgiu

·         Elektroniniai pinigai neplyšta, nebyra, neužima vietos juos laikyti

·         Reguliariai į sąskaitą įnešami pinigai gali signalizuoti apie atlyginimų gavimą vokeliuose

Taigi siekiant atsisakyti tokio didelio masto mokėjimo grynaisiais pinigais, visų pirma turėtų būti daroma bent jau tokiomis priemonėmis kaip atsiskaitymo perkėlimas į internetinę bankininkystę. Tačiau tam gali būti ir kitokių priemonių. Naudotis kitomis priemonėmis kaip tik ir yra trečias pasiūlymas.

Kitų atsiskaitymo būdų ir priemonių naudojimas. Siekiant kaip galima labiau ir greičiau sumažinti atsiskaitymą grynaisiais pinigais, Egidijaus Jurkevičiaus įmonė turėtų imtis visų priemonių siekiant išsiaiškinti kitų mokėjimų būdų privalumus ir trūkumus ir pasirinkti jai priimtiną mokėjimo būdą, galbūt net kreipiantis informacijos į banką. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė pavedimus atlieka ir moka įmonėms, dirbančioms Lietuvoje, iš teorinėje dalyje aprašytų atsiskaitymo būdų jai labiausiai tiktų debeto pavedimai. Tokios paslaugos privalumai būtų:

·         Nereikia rūpintis atsiskaitymais ir kiekvieną kartą, gavus sąskaitą (pranešimą apie mokėjimą), vykti pas mus arba į banką ją apmokėti

·         Nereikia atsiminti mokėjimo terminų, sumų, nes sąskaitos bus visada laiku apmokėtos

·         Tiesioginio debeto paslauga teikiama nemokamai

·         Tiesioginio debeto paslaugą yra labai paprasta užsakyti –tereikia vieną kartą užpildyti sutikimo formą bet kurioje banko atstovybėje arba banke, kuriame yra įmonės sąskaita

·         Tiesioginio debeto paslaugos bet kada galima atsisakyti

·         Apie atliktus ar atmestus tiesioginio debeto pavedimus Jus gali informuoti bankas SMS žinutėmis, jeigu to pageidausite. Apie nepavykusius nurašymus nuo sąskaitos Jus informuos mūsų specialistai

Taip pat be šios paslaugos įmonė galėtų pasinaudoti kitomis banko teikiamomis paslaugomis, kurios palengvintų atsiskaitymą, pavyzdžiui, faktoringo paslauga. Faktoringas – paslaugų visuma, pagrįsta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo) perdavimu faktoringo bendrovei ir apimanti finansavimą, sąskaitų administravimą ir klientų skolų apskaitą bei rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, sumažinimą. Šimtai tūkstančių pasaulio įmonių, sudarydamos prekybos sandorius, naudojasi faktoringo bendrovių paslaugomis. Faktoringas leidžia pritraukti papildomų lėšų prekybai finansuoti, užtikrina stabilius pinigų srautus bei palengvina jų planavimą, sumažina valdymo ir administracines sąnaudas, gali eliminuoti riziką, susijusią su blogais debitoriniais įsiskolinimais, todėl įmonės daugiau išteklių gali skirti savo pagrindinei veiklai.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Atsiskaitymas dažnai painiojamas su mokėjimu, tačiau šios dvi sampratos yra skirtingos – atsiskaitymas apima mokėjimą, atsiskaitymas yra platesnė samprata nei mokėjimas. Visgi Lietuvos teisės aktuose nėra vieningos atsiskaitymo ir mokėjimo sampratos, todėl ši sritis taisytina, ir įstatymo leidėjui siūlytina peržiūrėti ir koreguoti teisės aktus, ypatingai pagrindinį LR Mokėjimų įstatymą, kuriame numatyta ir reglamentuojama ir mokėjimo samprata, tačiau atsiskaitymo sąvoką galime rasti tik LR Civiliniame kodekse.
2. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra ribotas ir siekiama jį apriboti dar labiau – taip siekiant kovoti su „šešėliu“ bei ne legaliais atsiskaitymais. Taigi taip skatinamas ir atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais. Atsiskaitymo ne grynaisiais pinigais būdų ir formų yra nemažai – tai plačiai naudojami mokėjimo pavedimai, akredityvai, čekiai, tarptautiniai mokėjimo pavedimai, elektroninės mokėjimo priemonės ir t.t. Pati įmonė turi pasirinkti jai labiausiai priimtiną ir reikiamą atsiskaitymo ne grynaisiais pinigais variantą.
3. Vertinant pirkėjų atsiskaitymą Egidijaus Jurkevičiaus įmonėje reikia pasakyti, kad čia pirkėjų atsiskaitymas vyksta dviem kryptimis – pirkėjų atsiskaitymas grynaisiais pinigais kepyklėlėje bei pirkėjų atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais (bankiniu pavedimu) didmeninės prekybos srityje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje apskritai siekiama kaip galima labiau skatinti atsiskaitymą ne grynaisiais pinigais (siejant atsiskaitymą grynaisiais pinigais su mokesčių nuslėpimu), situacija analizuojamoje įmonė pirkėjų atsiskaitymų aspektu vertintina kaip priimtina – atsiskaitymai grynaisiais pinigais čia sudaro vidutiniškai apie 5 proc.  nuo visų pirkėjų atsiskaitymų.
4. Atlikus Egidijaus Jurkevičiaus įmonės atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais analizę pirmiausia galime išskirti šias bendrąsias neigiamas tendencijas, kurias reikėtų tobulinti: atsiskaitant pirkėjams didžioji dalis pajamų gaunama pavedimais, tačiau kepyklėlėje atsiskaityti mokėjimo kortele galimybės nėra, kas kartais gali apriboti klientų galimybes įsigyti produkcijos; labai didelė dalis atsiskaitymų su tiekėjais vykdoma grynaisiais pinigais – čia įmonė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį ir kaip galima sparčiau mažinti atsiskaitymą grynaisiais iš įmonės kasos; įmonė naudojasi tik dviem atsiskaitymo būdais – atsiskaitymu grynaisiais ir ne grynaisiais pinigais, ir visiškai nenaudojami kiti atsiskaitymo būdai ir galimybės.
5. Kepyklėlėje įmonei siūloma sudaryti galimybes klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslauga – tai banko paslauga, leidžianti naudojant elektroninį kortelių skaitytuvą nuskaityti mokėjimo korteles ir priimti atsiskaitymus už prekes ar paslaugas. Įmonės atsiskaitymas su tiekėjais grynaisiais pinigais sudaro apie 37 procentus nuo visų atsiskaitymų. Tai yra labai didelės sumos, todėl jos kaip galima greičiau turi būti mažinamos tiesioginio debeto, faktoringo ar kitų priemonių pagalba.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Civilka M., Lamanauskas T., Nosinaitė G., ir kt. Informacinių technologijų teisė; Vilnius: NVO Teisės Institutas, 2004.

2. Čekiai // Mokėjimo pavedimai // http://www.dnb.lt, prisijungimo laikas: 2013 04 02

3. Elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklės atsiskaitant grynaisiais pinigais // LR Finansų ministerijos raštas dėl kasos aparatų, 1994 m. rugsėjo 6 d. Nr. 64N, Valstybės žinios, 1994, Nr.: 70 -1336, su vėlesniais pakeitimais

4. EU Monitor: Financial Market Special, Deutsche Bank Research// Oficialusis leidinys Nr.27. 2005.- 16-17 p.

5. Grundmann R. Jahrbuch Junger Zivilrechtwissenschaftler. – Munchen, 1991

6. Horn N. The Law of International Trade Finance. – Deventer, Boston, 1989

7. Karjaluoto H. 2002: Electronic Banking in Finland: Consumer Beliefs, Attitudes, Intentions, and Behaviors (Academic dissertation), University of Jyväskylä

8. Kašėta S., Adomkus T., Telefonijos informacijos ir VoIP sauga, 2009. Kaunas

9. Kiauleikis V., Elektroninio verslo sauga. Mokomoji knyga. 2010. Kaunas

10. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas//: Valstybės žinios, 2003 , Nr. 61-2753; 2 str. 13 d.

LR Civilinis kodeksas

11. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl mažmeninės prekybos Taisyklių patvirtinimo“, 2001 birželio 11 d. Nr. 697 // Žin., 2001, Nr. 51-1778

12. Malhorta R., Malhorta D.K.. The impact of internet and e-commerce on the evolving business models in the financial services industry. Int. J. Electronic Business, Vol. 4, No. 1, 2006. - 56-82 p.

13. Mokėjimo pavedimai // http://www.dnb.lt, prisijungimo laikas: 2013 04 02

14. Namų advokatas. Sud. Prapiestis J. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2002m. P. 93

15. Norbert H. German Privat and Commercial Law. – London, Oxford, 1982

16. O‘Mahony, M; Peirce, M; Tewari, H. Electronic Payment System for E-Commerce. 2002.

17. Savay N. Principles of Foreign Trade. – New York, 1919, 149. Treteil J. The Law of Contract. – London, 1987

18. Tarptautiniai mokėjimo pavedimai // http://www.swedbank.lt; prisijungimo laikas: 2013 01 18

19. Vaškelaitis V., Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika. Vilnius, 2001

20. Vekseliai // http://www.seb.lt/pow/content/seb_lt/pdf/lt/Vekseliai.pdf; prisijungimo laikas: 2013 04 04

21. Новоселова Л. Денежные расчеты в предпринимательскои деятельности. – Mосква: ЮрИнфоР, 1996.

22. Полонскии E. Расчетные и кредитные отношения. – Mосква: Юридическая литература, 1970, p.329.

23. Раихер В. Рецензия на книгу „Расчетные и кредитные правоотношения“ // Советское государство и право. 1957. No 12, p. 137.

PRIEDAI

1 lentelė

Atsiskaitymas tiekėjais ir pirkėjais

Pirkėjų/tiekėjų atsiskaitymas	2010	2011	2012
Išmokėta tiekėjams už prekes grynaisiais	1306541	1737984	1556596
Gauta iš pirkėjų grynaisiais	502470	194137	97496
Gauta iš pirkėjų pavedimu	1955205	2075520	1916979
Išmokėta tiekėjams už prekes	1622891	2091680	2605016
Darbuotojams atlyginimai	512132	372773	369066
mokėti mokesčiai	542607	521374	699698
viso	2677630	2985827	3673780

2 lentelė

Atsiskaitymas tiekėjais ir pirkėjais

Tiekėjai	Skola pradžiai	Gauta	Atsiskaityta	Skola pabaigai
A.Abraičio IĮ Srovė'	-1261,95	94825,13	95403,08	-684,00
akmuva UAB,,Akmuva"	0,00	60,50		-60,50
arevit UAB,,Arevitos įranga''	0	5163,61	4373,61	-790,00
atliekų  UAB,,Alytaus regioninio atliekų tva"		8670,72	4335,36	-4335,36
aurika UAB,,Aurika"	-152,46	17843,35	12210,26	-5785,55
autode aly UAB,,Autodeta ir ko"	0	80	55	-25,00
baltic kau UAB,,Baltic Pack"	-11003,59	101857,57	92026,54	-20834,62
baltijos UAB,,Baltijos bretlingis"	791,33	15375,21	13562,23	-949,37
belved aly UAB,,Belvedere prekyba"	-2738,94	70647,11	62912,31	-10264,17
bennet UAB,,Bennet distributors"	-907,89	10527,88	10266,69	-1169,08
betogama UAB,,Betogama"	-1166,08			-1166,08
bite UAB,,Bite Lietuva"		3878,26	3381,77	-496,49
boslita UAB,,Boslita ir ko"		6394,58	5886,23	-508,35
butų ūkis UAB,,Lazdijų butų ūkis"	-695,59			-695,59
coca vilni COCA-COLA NBC LIETUVA	0	5870,02	5783,88	-86,14
compex aly UAB,,COMPEX"	-726	6887,92	4970,68	-2643,24
dacer UAB,,Dacer"	-156,99	1504,57	210,99	-1450,57
daise kaun UAB,,Daisena"	-264,02	14681,95	14154,8	-679,00
dasit viln UAB,,Dasita''	-9179,39	60627,7	45586,69	-24220,40
deskaiš G Kanaševičiaus per.įm.,,DESĖ"	-1047,48	12193,65	11886,86	-1327,16
draudima AB Lietuvos draudimas	328,6	4360,72	3882,34	-149,78
dzūkži laz UAB,,Dzūkų žinios"	-26,16	304,26	253,07	-77,35
ekologija UAB,,ATEITIES EKOLOGIJA"	-1871,87	1274,13	2634,17	-511,83
euges alyt UAB,,Eugesta"	-289,03	18525,5	18558,37	-231,41
gelsvaviln UAB,,Gelsva"	-4802,63	38890,79	22986,22	-20661,05
grūd kauno AB ,,Kauno grūdai"	0	3254,9	3025	-229,90
imlitex UAB,,Imlitex"		90561,62	19520,48	-71041,14
Kalnapilis AB Kalnapilio-tauro grupė"	-3200,92	29598,25	29241,01	-1981,99
kartag kau UAB,,Kartagena"	-111130,24	73241,17	166145,45	-18225,96
klausučių Klausučių žemės ūkio bendrovė	0	11577,3	5577,44	-5999,86
lallemand UAB,,Lallemand Baltic"	-9119,95	35864,4	37094,35	-7890,00
leipurin UAB LEIPURIN	-24822,74	115902,52	114900	-25531,23
lesto AB LESTO	-31922,03	414686,93	409577,61	-37031,35
lietuvkaunas UAB,,Lietuviškas salyklas"	-11555,5	36563,78	42190,28	-5929,00
lukoilas UAB Lukoil Baltija"	0,4	496761,9	446441,54	-50319,96
likort UAB Lukoil Baltija	1504,23	23893,19	25000	2611,04
miner kaun UAB,,Mineraliniai vandenys"	1171,56	35739,87	34955,2	-784,67
nowaco UAB,,Nowaco Lietuva"	-1781,38	10465,77	11496,99	-750,16
omnite vil UAB,,omnitel"	0	6880,23	6793,25	-86,98
orbitšiaul UAB,,orbitana"	-78,41	512,84	523,59	-67,66
ordo UAB,,ORDO"	-196,91	2003,34	1925,51	-274,74
osama UAB,,OSAMA"	0	4052,67	2791,61	-1261,06
0verkazlų UAB,,Overlack"	-9952,93	40195,85	31985	-18163,78
panem kaun UAB,,Panemunės eglė"	-22164,69	97883,59	98280,86	-21767,42
patacko Vytauto Patacko IĮ	-597	1193	597	-1193,00
pieno žvai AB,,Pieno žvaigždės"	-660,62	37528,38	37609,21	-579,79
plastena UAB,,Plastena"		303,18		-303,18
rivon viln BĮ UAB ,,Rivona"	0	22382,23	20593,41	-1355,14
robetas UAB Robetas		2322	1622	-700,00
robidalis UAB Robidalis	0	1950		-1950,00
romel,,Romel Bis"	-7608	676694	626892	-57410,00
rs-linija UAB RS - linija	-3410,08	21913,5	21521,76	-3801,82
rytžv laz K. Matulevičiaus firma,,Ryto žvaigždė"	-172,97	3006,76	1947,74	-1231,99
sanitkaun UAB,,Sanitex"	6477,97	368745,92	149854	-4843,76
soranas UAB,,SORANAS"	-568,7	4094,64	1251,14	-3412,20
surdok aly V.Surdoko IĮ		5495,5	5011,5	-484,00
tanagra UAB,,Tanagra''	0	204	89	-115,00
tavlin UAB Tavlinas		576,5	521,81	-54,69
technopaka TŪB,,Technopakas"		1550,84	1256,81	-294,03
temp laz D. Urbansko IĮ,,Tempas"	-508,91			-508,91
teo TEO LT,AB		21307,53	19640,22	-1667,31
tovita UAB,,Tovita LT"		48840,84	41691,04	-10147,00
vanduo laz UAB Lazdiju vanduo	153,44	1221,94		-1068,50
varikl UAB,,Varikliu galvučių remonto centras"		1120	1060	-60,00
veisaja UAB Veisaja		1080	180	-900,00
vičiūn kau UAB,,Vičiūnai''ir ko	-1209,89	14366,93	14109,76	-1444,19
širmuli UAB,,Širmulis"	-762,08	6319,23	5429,66	-54,45
švyturys UAB Švyturys-Utenos alus"	-1047,98	42893,16	40373,31	-1045,85
Viso;	-268334,47	3315195,3	2914037,69	-459152,72

 

Kasos išlaidų orderio pavizdys

Pinigų priėmimo kvito pavyzdys