ĮVADAS
Temos aktualumas.
Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos periodais labai didelę
reikšmę turi baimės jausmas, siekimas būti saugiu pačiam, apsaugoti savo
artimuosius, savo turtą. Jau nuo senų laikų žmonės savo saugumo padidinimui, galimų
rizikų sumažinimui ėmė taikyti įvarius draudimo elementus ir formas.
Draudimas suteikia rizikos valdymo galimybę. Rizika gali
sukliudyti ne tik pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet netgi paskatinti atsisakyti
imtis naudingų projektų. Taigi draudimas padeda sukurti saugią aplinką šalies
gyventojams, šalies ir kitų šalių investuotojams.
Draudimas turi labai didelę ir
įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumo dėl ateities ir tuo pačiu užslėptos
baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Plačiai žinomo amerikiečio A. Maslow
poreikių hierarchijos piramidėje iškart po fiziologinių poreikių seka poreikiai
saugumui. Žmogus visuomet siekia būti saugus, apsaugoti artimuosius, savo
turtą, todėl galimų rizikų sumažinimui, saugumo padidinimui naudoja įvairius
draudimo elementus ir formas. Įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui, yra
sušvelninamas dėl jo atsiradęs poveikis. Be to draudimas gali tarnauti ir kaip
efektyvi taupymo forma. Jei neegzistuotų
draudimo apsauga, tai dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą ir tuo
pačiu taptų našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimą galima
vertinti kaip žmonių gerbūvio, prisitaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų
visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę. Ekonominiu požiūriu draudimas yra
būtina šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Jei nebūtų draudimo,
daugumos projektų tektų atsisakyti, vargu, ar bankai ryžtųsi juos kredituoti.
Draudimo sąlyga yra tvarkingi įrengimai, apsaugos priemonės, technologinė
drausmė. Draudimas - drausminantis visuomenės veiksnys. Tad draudimo svarba
šiandien didelė ir neabejotinai turi augimo perspektyvą (Čeplinskas ir
kt., 1999).
Šiuolaikinėje ekonomikoje draudimo vaidmuo labai didelis.
Draudikai yra stambiausi instituciniai investuotojai tiek Lietuvos rinkoje,
tiek tarptautiniu mastu. Būdamas svarbiausiu valstybinės draudimo ir aprūpinimo
sistemos papildymu, o iš dalies ir pakaitalu, draudimas užtikrina būtinąjį
gyventojų socialinės apsaugos lygį.
Darbo objektas - ne gyvybės draudimo paslaugų
rinka Lietuvoje.
Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos ne
gyvybės draudimo paslaugų rinką ir atskleisti galimas jos plėtros perspektyvas.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti draudimo ir draudimo rinkos sampratą bei Lietuvos
draudimo rinkos struktūrą.
2. Išanalizuoti Lietuvos ne gyvybės draudimo paslaugų rinką.
3. Atskleisti galimas ne gyvybės draudimo rinkos plėtros
perspektyvas.
Tyrimo metodai.
Darbe naudoti loginės analizės bei sintezės, palyginimo,
apibendrinimo, prognozavimo metodai. Taip pat Lietuvos ne gyvybės draudimo
paslaugų rinkos statistikos duomenų ir kitų statistikos duomenų analizė.
1. DRAUDIMO IR DRAUDIMO RINKOS
SAMPRATA
Iš istorijos šaltinių žinoma, kad draudimas atsirado Kinijoje
apie 4500 m. prieš Kristų. Vietiniams pirkliams plukdant savo krovinius vandeningomis
Kinijos upėmis, kroviniai dažnai nepasiekdavo tikslo dėl įvairių priežasčių,
nuskęsdavo ar būdavo pagrobti piratų. Pirkliai dėl to pradėjo kuti laikinas sąjungas. Jų
nariai gabendavo krovinį sąjungai priklausančiais laivais, o laivui nuskendus
nuostolių našta užguldavo visų sąjungos narių pečius.
1800 m. prieš Kristų senosios Babilonijos karalius Hamurapis
priėmė įstaymą, kuris įteisino draudimo formas. Šis periodas tęsėsi apytiksliai
550 m. prieš Kristų, kol Lidijos valstybėje atsirado pirmosios aukso monetos.
Prekybos karavanų dalyviai tarpusavyje sudarydavo sandėrius dėl bendrų
nuostolių, kuriuos jie galėtų patirti įvykus įvairiems apiplėšimams, vagystei
arba dingus kroviniui kelionės metu.
400 m. prieš Kristų senojoje antikinėje Graikijoje egzistavo
tarsi socialinis draudimas žūties kare atveju. Tai buvo savotiškos draudimo
kompanijos, kurios rinkdavo įnašus, bausdavo juos nemokančius, laidodavo
žuvusius, mokėdavo pašalpas našlėms (Lezgovko, 2010).
Kiek vėliau buvo pradėti formuoti draudimo fondai, į kuriuos
susivieniję tam tikrų profesijų ar vienodų likimų žmonės reguliariai įnešdavo
reikiamas pinigų sumas. Savidraudos pagalba ilgainiui įgijo pastovų universalų
pobūdį ir buvo taikoma ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei drausti.
Draudimo veikla ypač suaktyvėjo viduramžiais. Feodalizmo
epochoje ėmė formuotis ir sparčiai
vystytis tarpusavio pagalbos principas. 779 metais datuotame Karolio Didžiojo
įstatyme skelbiama, kad gildijos nariai privalo vienas kitą paremti ir nelaimės
atveju suteikti vienas kitam reikiamą pagalbą. Išlikę istoriniai dokumentai
nurodo, kad XII a. Prancūzijoje, vykdant popiežiaus Aleksandro II dekretą, buvo
organizuotas privalomas miestelėnų turto draudimas nuo vagysčių. Įmokos į
mieste sudarytą draudimo fondą buvo mokamos reguliariai ir priklausė nuo
draudžiamo turto vertės. Tačiau už turto saugumą nevienodai mokėjo pirkliai,
riteriai ir paprasti amatininkai. Viduramžių gyventojai jau puikiai suvokė, kad
svarbu yra sukaupti santaupas senatvei.
Draudimas kaip ekonomikos šaka susiformavo XIII a., būtent
tada draudimo operacija buvo atskirta nuo paskolos suteikimo. Seniausia iki
šiol draudimo sutartis buvo pasirašyta 1347 metais. Pirma draudimo bendrovė
buvo įsteigta 1424 metais Genujoje. Ji draudė sausuma ir jūra keliaujantį
transportą. Iki XX a. draudimas vystėsi trimis kryptimis: gaisrų, jūros ir
gyvybės.
Nebejotina, kad tam tikros draudimo veikos būta ir Lietuvos
Didžiojoje Kunigaikštystėje. Draudimas, kaip verslas Lietuvos teritorijoje
atsirado XIX amžiuje. Lietuva tuo metu buvo Rusijos dalimi ir joje veikė tie
patys draudimo įstatymai, principai ir rūšys kaip visoje imperijoje. Ryškus
draudimo veikos augimas prasidėjo panaikinus baudžiavą. Draudimo sandoriai imti
sudarinėti ir kaimo vietovėse. Pirmo pasaulinio karo metų išvakarėse Rusijai
pavaldžioje Lietuvos dalyje funcionavo neblogai organizuota, gerai veikianti
draudimo įstaigų sistema, tenkinanti visus to meto poreikius atitinkančias
paslaugas. Pirmasis pasaulinis karas, okupacija, sunkūs ginkluotų kovų metai
dėl neptiklausomos Lietuvos, sugriovė visą draudimo sistemą.
1919 m. buvo pasirašytas nutarimas, kuriuo Lietuvos jaunoje
valstybėje buvo įvesta draudimo veikos kontrolė. Pagrindinė draudimo paskirtis
buvo turto draudimas. Tais pačiais metais buvo piimtas draudimo draugijų
įstatymas. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio pabaigoje 1938 m. šalyje veikė 6
draudimo kompanijos, kuriose vyravo pagrindinės draudimo rušys: nuo ugnies;
transporto ir susisiekimo priemonių, gyvybės, nuo nelaimingų atsitikimų,
gyvulių. Be šių pagrindinių draudimų buvo vykdomi ir pridėtiniai: vitrinų
stiklų, vagysčių su įsilaužimu ir civilinės atsakomybės draudimai (Čeplinskas
ir kt., 1999).
XX a. labai išaugo draudimo veiklos apimtys, atsirado naujos
draudimo rūšys, kurių dabar priskaičiuojama virš 200.
Šiuo metu draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos
Respublikos 2003 m. rugsėjo 18 d. įstaymas Nr. IX-1737 (Žin, 2003, Nr.94-4246).
Įvairi žmogaus veikla, ypač ūkinė, dažnai siejama su kokia
nors rizika. Pirkėjas rizikuoja įsigyti nekokybišką pirkinį, tiekėjas prekę.
Norint išvengti šių atvejų: bankininkams - laiku ar visiškai negauti savo
pinigų, keleiviams - pavėluoti, vežėjams - sugadinti ar prarasti krovinį,
imamasi įvairių kokybės ir kontrolės primonių: minėtų specialių kokybės kontrolės
priemonių, „saugių'' kreditavimo sąlygų, arbitražų ir daugelio
kitų. Suprantama, kad kai kurių minėtų įvykių neįmanoma išvengti. Šie įvykiai
yra tradiciniai šiuolaikinių finasinių sandorių, vadinamų draudimu, objektai.
Kiekvieno iš minėtų įvykių pasirodymo atskirai dažniausiai neįmanoma numatyti,
tačiau nagrinėjant daugybę tokių įvykių, aptinkami jų pasijaktojimo
dėsningumai. Tai leidžia juos iš anksto numatyti ir imtis priemonių,
palengvinančių nepageidaujamas pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kaip suprantami draudimo veiklos
elementai, yra skirtingi darudimo turinio apibrėžimai. Viena iš jo apibrėžimų
pateikia V.Aleknavičienė (2005) , kuri draudimą apibūdina kaip , „specifinį
sandorį, išreiškiantį rizikos pirkimą ir pardavimą, kuris išreiškia specifinius
perskirstuomuosius santykius, kurių pagalba sudaromi ir naudojami tiksliniai
pinigų fondai, siekiant apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius
interesus bei atlyginti materialią žalą įvykus draudiminiam įvykiui,“ (35 p.)
kiti vertina kaip įvykį, kuiam atsitikus
ir remiantis įstaymu ar sutartimi atsiradusi ūkinė veikla, kuri gina ūkio
subjektų ir piliečių turtinius interesus.
Draudimo naudingumą apibūdinana šie požiūriai:
1. Socialinis. Draudimas
vertinamas kaip žmonių gerovės, prisitaikymo ir turtinių skirtumų tarp atskirų
visuomenės sluoksnių mažinimo priemonė. Draudimo teikiama apsauga užtikrina
praradimų kompensavimą, o tai lemia prieš tai įgyto asmeninės ir visuomeninės
gerovės lygio išsaugojimą).
2. Ekonominis. Draudimo
paslaugų prieinamumas būtinas ekonomikos stabilumo elementas, todėl draudimas
būtina ūkio vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Draudimas, mažindamas ūkio subjtų
veikos riziką, didina ekonominį ūkio subjektų atyvumą, kartu skatina šalies
ekonomikos lygio augimą.
3. Makroekonominis.
Draudimas gali būti efektyviai pritaikomas siekiant taupyti ar investuoti
lėšas, be to, draudimo teikiam apsauga padeda išsaugoti kapitalą, pajamas ir
kreditą.
Todėl draudimo sistemos užimamos pozicijos konkrečios šalies
ekonomokos vystymosi ir visuomenės pragyvenimo lygio užtikrinimo požiūriu yra
itin reikšmingos. Draudimo teikiama rizikos valdymo pranašumai, galimybė
išvengti nežinomybės sąlygų nulemtų nuostolių padeda išsaugoti tiek asmeninę,
tiek visuomeninę gerovę ir prisideda prie šalies ekonomikos gyvibingumo.
Dabar draudimas reikalingas nacionalinių ekonomikų
funkcionavimo elementas, prisidedantis prie ekonomikos augimo ir finansinio
stabilumo užtikrinimo. Draudimas užima reikšmingas pozicijas ir vaidina svarbų
vaidmenį kiekvienos išsivysčiusios šalies ekonominiame, socialiniame ir
politiniame gyvenime.
Draudimo paslaugų visuma, kurios draudėjų požiūriu yra
tinkamas pakaitalas viena kitai pagal savybes, naudojimą ir kainas vadinama
draudimo paslaugų rinka. Draudimo rinką taip pat galima apibūdinti ir kaip
paslaugų rinką, kurioje vyrauja draudikų, draudėjų ir jei prireikia tarpininkų
tarpusavio piniginių santykių sistema, kuri susiklosto parduodant ir perkant
draudimo paslaugas, sumokant draudikams draudimo įmokas ir išmokant draudėjams
išmokas iš draudimo įmonės sudaryto fondo, leidžiančio užtikrinti fizinių ir
juridinių asmenų draudimo interesus ir suformuoti draudikų bei perdraudėjų
specifinio verslo finansinį pagrindą (Lezgovko, 2010).
Daugelio autorių, kurie rašo apie draudimą, draudimo ir
draudimo rinkos apibrėžimai yra skirtingi dėl to, kad jų formulavimą įtakojo
skirtingos teorijos. Mano numone draudimo esmę apbūdina tai, kad draudimas yra
procesas, kurio metu draudimo grupės nariai užtikrina draudiminio įvykio metu
iškilusio poreikio tenkinimą.
2. LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS STRUKTŪRA
Draudimo klasifikavimas turi svarbią reikšmę formuojant
draudimo rezervus, rengiant statistines ataskaitas, darant poveikį draudimo
rinkos pokyčiams. Teisinga draudimo rinkos klasifikacija palengvina draudimo
priežiūros institucijų veiklą.
Draudimas klasifikuojamas pagal veiklos sferas, šakas,
rūšis, porūšius ir būvius (žr. 1 pav.).
Draudimo
veikos skirstymas
|
Pagal veikos
sferas:
§
Individualus draudimas;
§
Socialinis draudimas;
§
Savanoriškas
draudimas
|
Pagal draudimo
šakas
|
Pagal
draudžiamą objektą:
§
Asmens draudimas;
§
Civilinės
atsakomubės draudimas;
§
Finansinių nuostolių draudimas
|
|||||||
Gyvybės draudimas
|
Ne gyvybės draudimas
|
||||||||
Draudimo grupės (5)
|
Draudimo grupės (18)
|
||||||||
Pagal
sutarties galiojimo laiką:
§
Trumpalaikis
draudimas;
§
Ilgalaikis draudimas
|
Pagal draudimo
išmokos nustaymo būdą:
§
Sumos draudimas
§
Nuostolių draudomas
|
Pagal draudimo veikos
vykdytoją ir atsakingą subjektą:
§
Valstybinis draudimas;
§
Privatus draudimas
|
|||||||
Pagal viena
draudimo sutartimi draudžiamų asmenų (daiktų) skaičių:
§
Vienetinis
draudimas;
§
Kolektyvinis draudimas
|
Pagal vieną
draudimo sutartimi draudžiamų skirtingų rizikos rūšių, susijusių su vienu
asmeniu ar daiktu, skaičių:
§
Vienaskaitinis
draudimas;
§
Daugiskaitinis draudimas
|
Pagal tai, kam
priklauso drauidžiamas objektas:
§
Nuosavas
draudimas;
§
Svetimas draudimas
|
|||||||
Šaltinis: (Lezgovko, 2010).
1
pav. Draudimo veikos skirstymas.
Iš 1 pav. matome kokia draudimo klasifikacija yra pagl
veikos sferas (individualus, socialinis, privalomasis, savanoriškas), pagal
draudimo šakas (gyvybės, ne gyvybės), pagal draudžiamąjį objektą (asmens,
turto, civilinės atsakomybės, finansinių nuostolių), pagal sutarties galiojimo
laiką (trupalaikis, ilgalaikis), pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų
asmenų (daiktų) skaičių (vienetinis, kolektyvinis), pagal draudimo veiklos
vykdytoją ir atsakingą subjektą (valstybinis, privatus), pagal tai, kam
priklauso draudžiamas objektas (nuosavas, svetimas), pagal draudimo išmokos
nustatymo būdą (sumos, nuostolių), pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų
skirtingų rizikos rūšių, susijusių su vienu asmeniu arba daiktu, skaičių
(vienaskaitinis, daugiskaitinis).
Darbe toliau bus nagrinėjama viena iš draudimo šakų - ne
gyvybės draudimas.
3. lIETUVOS Ne
gyvybės draudimo pASLAUGŲ rinka
Draudimo
rinka - tai finansų rinkoje veikiantis mainų mechanizmas, suvedantis draudimo
paslaugų pardavėjus ir pirkėjus, taip suformuojant draudimo paslaugų pasiūlą ir
paklausą, kurią reguliuoja ypatinga piniginių santykių forma „draudimo įmoka -
draudimo išmoka” ir kuri leidžia abejoms šios rinkos dalyvių
pusėms realizuoti savo tikslus bei kartu užtikrinti šalies ekonominės ir
socialinės raidos tikslingumą bei efektyvumą. Lietuvos ne gyvybės draudimo
paslaugų rinka turi didelių augimo galimybių (Čibinskienė ir kt., 2005).
Lietuvoje
ne gyvybės draudimas kaip atskira draudimo šaka pradėjo plėtotis 1996 metais priėmus Lietuvos Respublikos draudimo
įstaymą, kuriame akcentuota, kad draudimo įmonė negali teikti paslaugų, priskiriamų
skirtingoms draudimo šakoms.
Užsienio šalių literatūroje
randama įvairių ne gyvybės draudimą nusakančių sąvokų: „bendrasis draudimas",
„turto draudimas", „trumpo laikotarpio draudimo veikla”.
Sąvoka „bendrasis draudimas” atspindi įvairovę skirtingų draudimo rūšių,
kurios sudaro ne gyvybės draudimo paslaugų visumą.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo
grupės:
1) draudimas nuo nelaimingų
atsitikimų;
2) draudimas ligos atveju;
3) sausumos transporto priemonių,
išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geležinkelio transporto priemonių
draudimas;
5) skraidymo aparatų draudimas;
6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų)
draudimas;
7) vežamų krovinių draudimas;
8) turto (išskyrus šios dalies 3, 4,
5, 6 ir 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų rizikų
(išskyrus šios dalies 8 punktą);
10) su sausumos transporto priemonių
valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
11) su skraidymo aparatų valdymu
susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
12) su laivų (jūrų ir vidaus
vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės
draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansinių nuostolių draudimas;
17) teisinių išlaidų draudimas;
18) pagalbos draudimas.
Pagrindiniai Lietuvos draudimo rinkos bruožai:
·
sparčiai
vystosi, turi didelį augimo potencialą;
·
dominuoja
ne gyvybės draudimas;
·
vyrauja
transporto ir turto draudimas ne gyvybės draudimo rinkoje bei kaupiamasis
draudimas su garantuota palūkanų norma ne gyvybės draudimo rinkoje;
·
labai
koncentruota su pastovia koncentracijos mažėjimo tendencija;
·
vyrauja
užsienio kapitalas;
·
aukštas
vidutinis draudimo įmonių mokumo koeficientas;
·
didėja
draudimo tarpininkų vaidmuo.
Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprasta pasaulyje,
dominuoja ne gyvybės draudimo veikla (Pagrindiniai Lietuvos draudimo bruožai).
Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo
paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė – 44 procentų suaugusių šalies gyventojų,
o populiariausias draudimas – tas, kurį įsigyti privaloma - vairuotojų
privalomosios civilinės atsakomybės. Ne gyvybės draudimu dažniau draudžiasi
vyresni (36-74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai
draudimo paslaugas vartoja jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų
gyventojai (Lietuvoje draudžiasi 44
proc. suaugusiųjų, 2010).
Pagal atliktų apklausų dumenis galima teigti, kad lietuviai draudžiasi tik tiek, kiek yra
privaloma. Gyventojų nepakankama finasinė
padėtis verčia gyventojus draustis tik nuo būtiniausių draudimo interesų.
3.1. Lietuvos
ne gyvybės draudimo bendrovės
Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti
tik:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos
draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos
bendrovės (Societas Europaea), draudimo įstatymo nustatyta tvarka
gavusios draudimo veiklos licenciją;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės,
įgyvendinančios steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti draudimo ar perdraudimo,
draudimo tarpininkavimo paslaugas;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo
įmonių filialai, draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo
draudimo veiklai.
Draudimo įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis
kaip 1 000 000 eurų.
Minimalus garantinis fondas įmonėms, vykdančioms ne gyvybės
draudimo veiklą - 2 000 000 eurų (Lietuvos
Respublikos Draudimo įstaymas).
Šiuo
metu Lietuvoje draudimo veiklą vykdo 15 draudimo bendrovių:
1. UAB „Būsto paskolų draudimas”;
2. UADB „Ergo Lietuva”;
3. UADB „Industrijos garantas”;
4. UAB DK „Lamantinas”;
5. AB „Lietuvos draudimas”;
6. UAB DK „PZU Lietuva”;
7. AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas ;
8. ADB „Baltikums” Lietuvos filialas;
9. Coface Austria Kreditversicherung
AG filialas;
10. Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group filialas;
11. If P&C Insurance AS filialas;
12. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas;
13. Swedbank P&C Insurance AS
Lietuvos filialas;
14. Vereinigte Hagelversicherung
VVaG filialas;
15. „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje (Lietuvos bankas).
Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių skaičiaus kitimas per
paskutinius dešimt metų (žr. 2 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisija.
2 pav. Ne gyvybės
draudimo bendrovių skaičiaus dimamika 2002-2011 m.
Kaip matome iš 2 pav. nuo 2002 m.
iki 2009 m. ne gyvybės draudimo bendrovių skaičius nuo 22 sumažėjo iki 8. 2010
m. bendrovių skaičius pradėjo didėti ir 2011 m. ne gyvybės draudimo bendrovių
buvo jau 15. Ne gyvybės draudimo bendrovių skaičius Lietuvoje nuolat kinta,
vienos bendrovės likviduojamos, kuriasi naujos. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja
užsienio kapitalo bendrovės. Tai yra naudinga mūsų šalies gyventojams, kadangi
užsienio bendrovės kartu su kapitalu diegia ir vakarietišką aptarnavimo
kultūrą, bei pasidalina su Lietuvos draudikais ilgamete draudimo rinkos valdymo
patirtimi.
Lietuvos ne gyvybės draudimo rinką pagal
sudarytas sutartis 2011 m. sudarė šios ne gyvybės draudimo bendrovės (žr. 3 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Lietuvos
bankas.
3
pav. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių rinkos
struktūra pagal sudarytas sutartis 2011 m.
2011 m. Lietuvoje didžiausią rinkos
dalį turėjo „Lietuvos
draudimas”, „BTA
Insurance Company” SE filialas Lietuvoje ir PZU Lietuva. Nedaug atsiliko Ergo
Lietuva ir Gjensidige Baltic draudimo bendrovės.
AB „Lietuvos draudimas” - draudimo rinkos lyderis Lietuvoje ir didžiausia draudimo bendrovė Baltijos
šalyse. AB „Lietuvos draudimas” yra šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis,
kurį renkasi trečdalis draudimo paslaugomis besinaudojančių klientų. Kasmet
bendrovė savo klientams atlygina nuostolių už beveik 200 mln. Lt. Svarbiausi
faktai apie AB „Lietuvos draudimas”:
· AB „Lietuvos draudimas” pagrindinė akcininkė yra Didžiosios Britanijos
bendrovė „Royal & Sun Alliance Insurance plc.”, priklausanti vienai didžiausių
pasaulyje draudimo grupių RSA
teikiančiai draudimo paslaugas 140 šalių ir aptarnaujančiai apie 17 mln.
klientų visame pasaulyje;
· AB „Lietuvos draudimas” didžiausia Lietuvos ne gyvybės draudimo
bendrovė ir valdo daugiau kaip trečdalį šalies ne gyvybės draudimo rinkos;
· Per metus aptarnauja apie 0,7
mln. privačių ir verslo klientų;
· Klientams siūlo vieną didžiausių
draudimo paslaugų tinklų – beveik 90 padalinių visuose šalies miestuose ir
miesteliuose;
· 2011 m. Nacionalinė draudimo
brokerių įmonių asociacija bendrovę „Lietuvos draudimas” apdovanojo „Už deramą
žalų atlyginimą”.
Bendrovė šiuo metu vykdo ne
gyvybės draudimo šakai priskiriamas draudimo grupes: draudimas nuo nelaimingų
atsitikimų; draudimas ligos atvejui; sausumos transporto priemonių, išskyrus
geležinkelio transporto priemones, draudimas; su skraidymo aparatų valdymu
susijusios civilinės atsakomybės draudimas; skraidymo aparatų draudimas; geležinkelio transporto priemonių draudimas; laivų
(jūrų ir vidaus vandenų) draudimas; vežamų krovinių draudimas; turto draudimas
nuo gaisro ar gamtos jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; su sausumos
transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; su
laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės
draudimas; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; laidavimo draudimas; finansinių
nuostolių draudimas (Lietuvos draudimas).
AB „Lietuvos draudimo” pasirašytų ne gyvybės draudimo
įmokų, atlygintų nuostolių ir gyno pelno per paskutinius septynis metus
duomenys (žr. 4
pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Lietuvos
draudimas.
4 pav. AB „Lietuvos
draudimas” veiklos dinamika 2005-2011 m., mln. Lt.
Iš 4 pav. duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimo”
pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos nuo 2005 m. iki 2008 m. sparčiai augo.
Po 2008 -2009 m. ekonominio nuosmūkio draudimo įmokos sumažėjo apie 30 proc.
2010 m. įmokos pradėjo didėti ir 2011 m. padidėjo 4 proc. Draudimo išmokos
atitinkamai, kaip ir įmokos iki 2008 m. didėjo, o po 2008 m. iki 2011 m.
sumažėjo 28 proc. AB
„Lietuvos draudimas” grynasis pelnas kaip ir įmokos didėjo, nuo 2009 m.
iki 2011 m. grynasis pelnas sumžėjo apie 80 proc.
„BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje (toliau BTA draudimas) - antra pagal 2011 m. suteiktų ne gyvybės draudimo paslaugų kiekį
draudimo bendrovė.
2002 metais Latvijos kapitalo draudimo bendrovė BTA įsigijo
100% Lietuvos draudimo bendrovės „LTB Draudimas” akcijų ir pradėjo veiklą
Lietuvoje, pasivadinusi UAB „BTA DRAUDIMAS”. 2011 metų pradžioje UAB „BTA
DRAUDIMAS” nustojo veikti
kaip juridinis asmuo, o BTA Lietuvoje tapo akcinės draudimo bendrovės filialu. Lietuvoje
BTA yra įsteigę atstovybes visuose apskričių centruose bei daugiau nei 40
miestų ir miestelių.
BTA draudimas siūlo šias draudimo
rūšis: transporto priemonių privalomąjį (TPVCAD); kasko; turto; kelionių; nelaimingų
atsitikimų draudimus; sveikatos draudimą įmonių
darbuotojams; įmonių turto
draudimą; kelionės draudimą; draudimą nuo nelaimingų atsitikimų;
bendrosios civilinės atsakomybės
draudimą; finansinių, aviacinių, jūrinių
rizikų draudimus; krovinių
draudimą (Balto link).
BTA draudimo pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų, atlygintų
nuostolių ir gyno pelno per paskutinius septynis metus duomenys (žr. 5 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal BTA draudimas.
5 pav. BTA draudimo veiklos
dinamika 2006-2011 m., mln. Lt.
Iš 5 paveiklsėlio duomenų matyti,
kad BTA draudimo
pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos nuo 2006 m. iki 2008 m. augo. Po 2008 m.
iki 2010 m. draudimo įmokos sumažėjo apie 20 proc. 2010 m. įmokos pradėjo
didėti ir 2011 m. padidėjo 7 proc. Draudimo išmokos nuo 2006 m. iki 2009 m. padidėjo
4 kartus , o nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo 1,8 proc. BTA draudimo grynasis pelnas iki
2007 m. didėjo, 2008 m. bendrovė patyrė 2,3 mln. nuostolių, nuo 2009 m. iki 2010
m. grynasis pelnas padidėjo iki 4,1 mln. pelno, 2011 sumžėjo iki 3 mln. dėl
padidėjusių draudimo išmokų.
UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau - PZU draudimas) trečia pagal 2011 m. suteiktų ne gyvybės draudimo
paslaugų kiekį draudimo bendrovė. PZU draudimas priklauso didžiausiai Rytų ir
Vidurio Europos draudimo grupei „PZU SA”, kuri buvo įkurta Lenkijoje 1803 m.
Lietuvoje „PZU SA” įsigijo įmones UAB DK „Lindra” ir UAB „Lindra-gyvybės
draudimas” bei vėliau - „NORD/LB Lietuva” antrines įmones UAB „NORD/LB
draudimas” ir UAB „NORD/LB gyvybės draudimas”. 2004 m. sujungusi šias
bendroves, PZU grupė Lietuvoje pristatė naują vardą - „PZU Lietuva”, o 2005 m.
pradžioje veiklą pradėjo ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas”.
PZU draudimas klientus aptarnauja daugiau nei
60-yje Lietuvos miestų bei siūlo visas ne gyvybės draudimo paslaugas. PZU grupė
siekia patenkinti kuo daugiau klientų poreikių, nuolat tobulina paslaugų
kokybę.
PZU daug dėmesio skiria personalo kompetencijai
ir darbo kultūrai, siekdami, sukurti pavyzdinį atstovybės modelį, kuriam
formuoti naudoja PZU grupės sukauptą patirtį ir šiuolaikišką potencialą (PZU
draudimas).
PZU draudimo pasirašytų ne gyvybės
draudimo įmokų, atlygintų nuostolių ir gyno pelno per paskutinius septynis
metus duomenys (žr. 6
pav.).
Šaltinis: sudaryta pabal PZU draudimo
duomenis
6 pav. PZU draudimo veiklos
dinamika 2006-2011 m., mln. Lt.
Iš 6 paveiklsėlio duomenų matyti,
kad PZU draudimo
pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos nuo 2006 m. iki 2008 m. išaugo 84 proc.
Po 2008 m. iki 2010 m. draudimo įmokos sumažėjo apie 40 proc. 2010 m. įmokos
pradėjo didėti ir 2011 m. padidėjo 9 proc. Draudimo išmokos nuo 2006 m. iki
2009 m. padidėjo 87 proc., o nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo 30 proc. PZU draudimo nuo 2006 m. 29,2
mln. nuostolio grynasis pelnas iki 2007 m. padidėjo iki 4,4 mln.
pelno, 2008 m., 2009 m. bendrovė taip pat turėjo nuostolius. 2010 m. grynasis
pelnas buvo 0,6 mln., 2011 sumžėjo bendrovė vėl patyrė nuostolius.
Nedaug nuo pirmų trijų bendrovių atsiliko UADB
„Ergo Lietuva” ir AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas.
Didžiosios draudimo bendrovės yra išplėtę savo
paslaugų asortimentą, įgiję didelę kompetenciją ir kvalifikaciją. Jos sugeba
valdyti dideles ir sudėtingas rizikas. Mažesniems ir naujiems draudimo rinkos
dalyviams tokia patirtis ir paslaugų apimtis neprieinama. Tačiau mažesnės draudimo
bendrovės efektyviai skatina konkurenciją ir palaiko „sveiką” draudimo rinką.
Draudimo bendrovių veiklą iki 2011 m. gruodžio 31 d.
prižiūrėjo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Nuo 2012 m.
sausio 1 d. likviduojamos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos
funkcijas perėmė Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas stebi
draudimo įmonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, finansinę būklę,
kontroliuoja, kaip vykdomi techninių atidėjinių pakankamumo, jų padengimo
turtu, mokumo atsargos, garantinio fondo, persidraudimo reikalavimai, vertina
jų vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei draudimo įmonių
elgseną rinkoje vartotojų atžvilgiu.
Kitų Europos Sąjungos
valstybių narių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvoje, finansinę
priežiūrą vykdo atitinkamų valstybių narių, kuriose registruotos įmonės
(filialų steigėjos), priežiūros institucijos. Lietuvos bankas, siekdamas
disponuoti pakankama informacija apie šių įmonių finansinę būklę,
bendradarbiauja su jas prižiūrinčiomis institucijomis, taip pat nagrinėja
vartotojų ginčus su filialais ir skundus dėl jų veiklos bei vykdo elgsenos rinkoje
vartotojų atžvilgiu priežiūrą (Lietuvos bankas).
3.2. Ne
gyvybės draudimo rinkos analizė
Gan ilgą laiką Lietuvos
draudimo rinka nebuvo stebima. Prieš keliolika metų draudimas pradėjęs žengti
pirmus žingsnius, šiandien sparčiai vystosi ir jau atitinka tarptautinius standartus.
Gyventojai vis daugiau pasitiki draudikais. Tai patvirtina draudimo rinkos
plėtra ir didesnės gyventojų išlaidos draudimo paslaugoms. Lietuvos draudimo
rinka pasižymi tuo, kad didžiąją draudimo rinkos dalį sudaro ne gyvybės draudimas.
Draudimo rinkos pasiskirstymas pagal draudimo šakas (žr. 7 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisiją.
7 pav.
Lietuvos draudimo rinkos struktūra 2002-2011 m, proc.
7 paveiksle paeiktos
draudimo rinkos struktūros proporcijos rodo, kad pastaruosius dešimt metų
Lietuvos draudimo rinkoje dominuoja ne gyvybės draudimas.
Sudarytų draudimo sutarčių
skaičius leidžia nustatyti draudimo rinkos dydį ir plėrtos tempus (žr. 8 pav.)
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisiją.
8 pav.
Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje sudarytų sutarčių skaičiaus dinamika, mln.
vnt.
Kapi matome iš 8 pav. nuo
2002 m. iki 2007 m. sudarytų draudimo sutarčių skaičius augo (išskyrus 2005 m.).
Po nuosmūkio 2008 m. ne gyvybės draudimo sutarčių skaičius vis didėja. 2011 m.
lyginant su 2010 m. sutarčių skaičius išaugo 3,5 proc., o su 2009 m. apie 12
proc.
Daugiausia įtakos ne gyvybės draudimo apimčių augimui turėjo
su transportu susijusios draudimo rūšys. Šalyje daugėjant automobilių,
draudikai pasirašė beveik 8 % (28,4 mln. Lt) daugiau transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų. Bendra jų suma artėjo prie 400
mln. Lt, o sutarčių skaičius per metus išaugo 140,6 tūkst., arba 6 %, – iki
2,47 mln. Po 2010 m. nuosmukio 2011 m. beveik 15 % (33,0 mln. Lt) – iki 256,3
mln. Lt – šoktelėjo ir pasirašytų KASKO draudimo įmokų suma.
Antras iš didžiausių teigiamų pokyčių įvyko gyventojų turto
draudimo rinkoje. Vis dažniau pasitaikančios nepalankios gamtos sąlygos skatina
gyventojus drausti turtą. Pastebėta, kad po stipresnės audros, atnešusios
didesnių nuostolių, sudaromų turto draudimo sutarčių skaičius padidėja. Vis
daugiau gyventojų suvokia, kad geriau sumokėti draudimo įmoką ir vėliau gauti
nuostolių atlyginimą atsitikus nelaimei nei tikėtis, kad nelaimė aplenks.
Gyventojų turto draudimo sutarčių skaičius per paskutinius metus padidėjo 34,3
tūkst., t. y. 3,9 proc (Draudimo priežiūros komisija).
Ne gyvybės draudimo sutarčių pasiskirstymas pagal sudarytas
sutartis 2007 -2011 m. (žr. 9 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisiją.
9 pav. Ne
gyvybės draudimo sutarčių portfelis, proc.
Iš 9 pav. matome, kad nuo
2007 m. ne gyvybės draudimo rinkoje pagal sudarytas sutartis dominuoja
privalomasis draudimas: privaloma drausti transporto priemonių valdytojų
civilinę atsakomybę. Dėl to šių sutarčių sudaroma daugiausiai. Antroje vietoje
turto draudimas, trečioje papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Taip pat
pažymėtina, kad turto draudimo sutarčių kiekis kiekvienais metais auga, o
sveikatos draudimo - mažėja.
2011 m. ne gyvybės draudimo
rinkoje buvo pasirašyta 1,1 mlrd. draudimo įmokų. Tai 12,5 proc. daugiau nei
2010 m. Ne gyvybės
draudimo rinkos plėtra glaudžiai susijusi su šalies ekonomikos vystymosi
tendencijomis, pokyčiais kitose ūkio šakose: pramonės produkcijos didėjimu,
mažmeninės prekybos apyvarta, eksportu, statybos darbų apimtimi, naujų
automobilių pardavimu, mažėjančiu nedarbo lygiu. 2011 m. taip pat gerėjo
vartotojų pasitikėjimo rodikliai vertinant tiek šalies ekonominės padėties
pokyčius, tiek namų ūkių finansinę padėtį. Ne gyvybės draudimo rinka linkusi
sekti paskui ekonomikos ciklą. Po didžiausio nuosmukio 2009 m. ir 2010 m. ūkis pradėjo
augti. Ne gyvybės draudimo sektoriaus rezultatai vis dar atsiliko – rinka
sumažėjo 4,3 proc., o 2011 m. jau augo dviženkliu tempu, jai nedarė įtakos
nuogąstavimai dėl vėl pradėjusios prastėti ekonominės situacijos (Lietuvos
bankas).
Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų rinkos rodikliai per
2002-2011 m. (žr. 10 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisiją.
10 pav. Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų
dinamika, mln. Lt.
Iš 10 pav. matome, kad ne gyvybės draudimo pasirašytų
draudimo įmokų, kaip ir pasirašytų draudimo sutarčių 2002 - 2008 m. kiekis
augo, 2009 - 2010 m. įvyko nuosmūkis,
2011 m. pasirašytų draudimo įmokų sumos pradėjo vėl didėti.
Daugiausia įtakos ne gyvybės draudimo apimčių augimui turėjo
su transportu susijusios draudimo rūšys. Šalyje daugėjant automobilių,
draudikai pasirašė beveik 8 % (28,4 mln. Lt) daugiau transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų. Bendra jų suma artėjo prie 400
mln. Lt, o sutarčių skaičius per metus išaugo 140,6 tūkst., arba 6 %, – iki
2,47 mln. Po 2010 m. nuosmukio 2011 m. beveik 15 % (33,0 mln. Lt) – iki 256,3
mln. Lt – šoktelėjo ir pasirašytų KASKO draudimo įmokų suma.
Ne gyvybės draudimo rinkos augimą 2011 m. lėmė padidėjusios
turto draudimo įmokos, o pastarųjų teigiamą pokytį lėmė šešis kartus didesnės
nei 2010 m. pasėlių draudimo įmokos. 2011 m. sudaryta du kartus daugiau pasėlių
draudimo sutarčių, apdraustų pasėlių plotas padidėjo daugiau nei tris kartus –
beveik keturis kartus išaugo bendra draudimo suma. Kartu su pasėlių draudimo
įmokomis komercinio turto draudimo rinka padidėjo 21,9 proc. nekomercinio turto
draudimo įmokų suma padidėjo 12,0 proc.
Antra pagal įtaką ne gyvybės draudimo rinkos augimui 2011 m.
buvo kasko draudimo grupė. Kasko draudimo apimtis padidėjo tiek gyventojų (10,0
%), tiek verslo (18,4 %) draudimo sektoriuose. Atsigaunanti ekonomika, ypač
besiplečianti transporto paslaugų rinka, didėjantis automobilių parkas,
intensyvėjanti prekyba naujais automobiliais lėmė išaugusią kasko draudimo
paklausą. Panašūs veiksniai lemia ir TPVCA draudimo rinkos plėtrą.
Draudimo įmokų suma didėjo ir kituose komercinio draudimo
sektoriuose: bendrosios civilinės atsakomybės (11,8 %), papildomo savanoriškojo
sveikatos (42,6 %), finansinių nuostolių (21,7 %), prekinio kredito (137,4 %)
ir vežamų krovinių (20,6 %). Atsigaunant šalies ūkiui, komercinio draudimo
paklausa didėjo daugiau nei namų ūkių, kuriems daugiau naudotis draudimo
paslaugomis kol kas neleidžia nedidėjančios pajamos (Lietuvos bankas).
Ne gyvybės draudimo rinkos pasiskirstymas pagal sudarytas draudimo
įmokas 2006 - 2011 m. (žr. 11 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.
11 pav. Ne gyvybės
draudimo portfelis pagal pasirašytas įmokas, proc.
Iš 11 pav. matome šešių
paskutinių metų ne gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų pagal draudimo
rūšis pasikeitimus. Visus metus draudimo
lyderiu išlieka tarp ne gyvybės draudimo
rūšių TPVCA draudimas, antroje vietoje Kasko draudimas, trečioje - turto
draudimas.
Ne gyvybės draudimo rinkoje draudimo bendrovių
pasiskirstymas pagal sudarytas draudimo įmokas 2006 - 2011 m. (žr. 12 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisiją.
12 pav. Koncentracija
ne gyvybės draudimo rinkoje pagal pasirašytas įmokas, proc.
Iš 12 pav. matome šešių
paskutinių metų ne gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų pagal draudimo bendroves
pasiskirstymą. Per visus 6 metus draudimo lyderiu išlieka AB „Lietuvos
draudimas“, antroje vietoje Ergo Lietuva,
nedideliu skirtumu atsilieka PZU draudimas ir BTA draudimas ,
Bendrą ne gyvybės draudimo išmokų
sumą 2011 m. pradžioje, palyginti su sunkmečiu, svariai mažino smukusi kredito
draudimo išmokų apimtis, tačiau metų viduryje išmokėtos rekordinės pasėlių
draudimo išmokos nulėmė didesnę draudimo išmokų apimtį ne gyvybės draudimo
rinkoje. Augant naujų draudimo sutarčių skaičiui, per metus padidėjo ir TPVCA
draudimo išmokų lygis. Tam turėjo įtakos ir praėjusių metų žiemą prastesnės kelių
sąlygos, taip pat ir ankstesniais metais sumažėjusi išmokų apimtis dėl ūkio
sunkmečiu reikšmingai susitraukusios draudimo rinkos, prisiimtos mažesnės
rizikos, sumažėjusių transporto priemonių remonto įkainių.
Sveikatos draudimo išmokų suma 2011 m. taip pat didėjo dėl
besiplečiančios papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo rinkos (Lietuvos
bankas).
Išmokėtos draudimo išmokos per 2002-2011 m. (žr. 13 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisiją.
13 pav. Ne gyvybės draudimo išmokų
dinamika 2002-2011 m., mln. Lt.
Iš 13 pav. matome, kad ne gyvybės draudimo išmokos nuo 2002
m. iki 2009 m. augo. 2010 -2011 m. ne
gyvybės draudimo išmokos sumažėjo. Manoma, kad tai atsitimko dėl svyravimų
komercinio turto draudimo rinkoje.
Ne gyvybės draudimo rinkos pasiskirstymas pagal išmokėtas
išmokas 2006 - 2011 m. (žr. 14 pav.).
Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo
priežiūros komisiją.
14 pav. Ne gyvybės draudimo išmokų
portfelis, proc.
Iš 14 pav. matome, kaip ne gyvybės draudimo rinkoje
pasiskirstę išmokėtos išmokos pagal draudimo rūšis. Per šešis metus, kaip ir
pagal draudimo įmokas lyderiauja TPVCA draudimas, antroje vietoje Kasko
draudimas, trečioje - turto draudimas.
Nepaisant draudimo rinkos mažėjimo ir neigiamų pokyčių
ekonomikoje, Lietuvoje dirbančių draudikų finansinė padėtis išliko stabili.
Lietuvos draudimo rinkos struktūroje ne gyvybės draudimas išlieka didžiąja jos
dalimi. Iki 2008 m. Lietuvos draudimo rinka sparčiai vystėsi, turėjo didelį
augimo potencialą. Tačiau draudimo rinkos plėtojimosi tempus paveikė Lietuvos
ekonomika, globalizacija, narystė Europos Sąjungoje, transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įvedimas. 2008 m. Lietuvos draudimo
rinka paveikta ekonominio nuosmūkio pakeitė kryptį, sumažėjo. Iki šiol Lietuvos
draudimo rinka tebėra pereinamąjame laikotarpyje ir turi nemažą augimo
potencialą. Lietuvos ne gyvybės draudimo rinką galima laikyti vidutiniškai
koncentruota, rinkoje vyrauja užsienio kapitalas.
3.2. Lietuvos ne gyvybės
draudimo rinkos plėtros galimybės
Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka yra labai dinamiška ir
prognozuoti jos tolesnę veiklą sudėtinga.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2012 m. draudimo rinka
vidutiniškai augs 5 proc. Draudimo rinkos prognozės pagrįstos tendencijomis
ekonomikoje. Prognozuojama, kad netolimoje perspektyvoje Lietuvos bendrojo
vidaus produkto plėtra sulėtės, tačiau ekonomika augs, o tai didins draudimo
paklausą tiek iš verslo sektoriaus, tiek iš namų ūkių pusės. Poreikį draustis
didina ir vis ekstremalesnės klimato sąlygos. Pernai atsigavusi ne gyvybės
draudimo rinka 2012 m. turėtų augti 4–5 proc.
Tačiau nepaisant optimistinių prognozių šiuo metu labai
sunku prognozuoti Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos tolesnę raidą. Ne gyvybės
draudimo rinkos tolesnė raida priklausys visų pirma nuo Lietuvos bendrojo
vidaus produkto, gyventojų pajamų, verslo subjektų finansinio stabilumo. Tačiau
norisi tikėti, kad poreikis draustis išliks kaip viena iš priemonių apsisaugoti
nuo finansinio nestabilumo. Jei pagerės situacija finansų rinkose, draudimo
rinka taip pat šoktels į priekį.
Vienas iš draudimo rinkos sprendimo būdų būtų draudimo
produktų variantai, kai rizika apdaudžiama pasiūlant mažesnes draudimo įmokas.
Taip pat draudimo bendrovės turėtų daugiau informuoti klientus apie draudimo
paslaugų praktiškumą ir naudą, kurią tie produktai atneš sprendžiant kasdienes
problemas. Reiktų klientams suteikti daugiau informacijos apie draudimo
produktus ne tik sudarant sutartį, bet ir sutarties galiojimo metu.
Reiktų taip pat
keisti draudimo bendrovių požiūrį į klientą. Vienas iš tokių požiūrių,
tai, kad draudikai turėtų tapti lankstesni, leistų draudėjams iš karto nemokėti
įmokų nenutraukiant sutarties ir panašiai. Taip pat draudikai turėtų plėsti
draudimo paslaugų kanalus: paslaugas pardavinėti per brokerius, platesnį
draudimo paslaugų paketą pardavinėti internetu.
Dar vienas pasiūlymas, plėsti draudimo paslaugų asortimentą,
didinti klientų saugumą, siūlyti naujus draudimo produktus su draudėjams
palankesnėmis sąlygomis ir draudikams mažesnėmis rizikomis.
IŠVADOS
Draudimo rinka yra finansų rinkoje veikiantis mainų
mechanizmas tarp paslaugų pardavėjo ir pirkėjo. Draudimas atsirado Kinijoje
apie 4500 m. prieš Kristų. Draudimas Lietuvos teritorijoje atsirado XIX amžiuje,
o pardėtas kontroliuoti 1919 m.
Didžiąją draudimo rinkos dalį sudaro ne gyvybės draudimo
rinka. Ne gyvybės draudimo rinka rinka skirstoma į aštuoniolika draudimo
grupių.
Lietuvos ne gyvybės draudimo lyderiu jau daugelį metų
išlieka draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“.
Dauguma Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių priklauso
didžiosioms Europos draudimo grupėms, dėl to jų mokumas nekelia jokių abejonių.
Tarp ne gyvybės draudimo rūšių populiariausias išlieka
transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas.
Nepaisant draudimo rinkos sumažėjimo 2009 m. ir neigiamu
pokyčių ekonomikoje, draudikų padėtis išliko stabili ir toliau gerėja.
Ne gyvybės draudimo rinkos plėtrai įtaką daro išoriniai
aplinkos veiksniai, kurių draudikai negali kontroliuoti, tai šalies ekonominė
padėtis, socialinė aplinka. Tačiau tam tikrą draudimo rinkos plėtros dalį draudikai gali
kontroliuoti - tai draudėjai,
konkurentai.
Tolesnis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos vystymąsis
priklausys nuo Lietuvos ekonominės padėties, šalies politikos, teisinės
aplinkos, nedarbo lygio, gyventojų perkamosios galios, pažiūrų ir pačių
draudikų noro toliau sėkmingai plėtoti draudimo veiklą.
LITERATŪRA
1. Balto link. https://www.draudimas.lt/pages/draudimo-bendroves/bta
[žiūrėta 2012-06-10].
2. BTA draudimas. http://www.bta.lt/ltu/company/about-us/activities
[žiūrėta 2012-06-10].
3. Čeplinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A.
Draudimas. - Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras,
1999. - ISBN 9986-418-12-7.
4. Čibinskienė A., Činauskaitė J., Navickas V. Draudimo
paslaugų industrija: formavimasis bei plėtra//Organizacijų vadyba:sisteminiai
tyrimai, 2005 Nr. 34.
5. Draudimo priežiūros komisija.http://www.dpk.lt/rezultatai.apzvalga.php
[žiūrėta 2012-06-10].
6. Lezgovko A. Draudimo ekonomikos pagrindai. - Klaipėda:
Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. -ISBN 978-9955-18-468-3.
7. Lietuvos bankas. http://www.lb.lt/draudimo_rinka [žiūrėta
2012-06-08].
8. Lietuvos draudimas. http://www.ld.lt/index.php/apie_kompanija/finansiniai_rezultatai/12
[žiūrėta 2012-06-08].
9. Lietuvoje draudžiasi 44 proc. suaugusiųjų.
http://www.ekonomika.lt/naujiena/lietuvoje-draudziasi-44-proc-suaugusiuju-1584.html
[žiūrėta 2012-06-04].
10. Lietuvos Respublikos Draudimo įstaymas//Valsybės
žinios.2003.Nr.94-4246.
11. Pagrindiniai Lietuvos draudimo bruožai. http://www.vdpt.lt/draudimo-rinka-lietuvoje,
[žiūrėta 2012-06-04].
12. PZU draudimashttp://www.pzu.lt/apie-pzu/finansiniai-rezultatai/uab-dk-pzu-lietuva-finansiniai-rezultatai
[žiūrėta 2012-06-10].