DRAUDIMO LIETUVOS ŽEMĖS ŪKYJE ANALIZĖ IR VERTINIMAS

                                          

                                                           

   

     









DRAUDIMO TEORINIAI ASPEKTAI

 1.1. Draudimo samprata
1.2. Draudimo reglamentavimas

       1.3. Pagrindinės draudimo sąvokos, formos, rūšys

       1.4. Draudimo sutarties sudėtinės dalys

  2. DRAUDIMO ANALIZĖ LIETUVOS ŽEMĖ

    2.1. Pasėlių draudimas

    2.2 Žemės ūkio pastatų, įrengimų ir inventoriaus draudimas

    2.3. Žemės ūkio technikos draudimas

    2.4. Gyvulių draudimas

    2.5. Miškų draudimas

3. DRAUDIMO PASLAUGŲ ŽEMĖS ŪKYJE VERTINIMAS

IŠVADOS

LITERATŪRA

                                                            ĮVADAS

Visais laikas žmogui buvo ir yra svarbu jaustis saugiam, kad ir ką jis veiktų gyvenime, žemės ūkio sritis nėra išimtis. Dėl permainingų gamtos sąlygų žemdirbiai nėra tikri dėl savo pajamų ir pelno. Labai svarbus žemės ūkio veiklos elementas yra rizikos valdymas. Žemės ūkio draudimas - vienas pagrindinių turto rizikos valdymo būdų ir galimybių bent iš dalies išvengti nelaimių ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms. Nepriklausomos Lietuvos laikais atsigauna ir žemės ūkio draudimas. Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio draudimo rinką sudaro: pastatų, technikos, gyvulių ir pasėlių draudimas. Pasėlių draudimas yra aktualus Lietuvos žemdirbiams, nes keičiantis klimato raidai, klimatas darosi nepastovus ir neprognozuojamas, dažnai iššąla rapsai, javai, apšąla ankstyvos bulvės. Išanalizavus draudimo rinką galima teigti, jog Lietuvoje pasėlių draudimas nėra pakankamai išplėtotas. Tam turi įtakos ūkininkų socialinė ir materialinė padėtis. Ūkininkai savo nedalyvavimą draudimo rinkoje aiškina tuo, kad per didelės įmokos. Draudimo kompanijos negali sumažinti įmokų, nes šioje srityje vis dar dirba nuostolingai. Šiame darbe  apibendrintas ir išanalizuotas pasėlių draudimas Lietuvoje puikiai atskleidžia pasirinktos temos aktualumą.

Tyrimo objektas: draudimas Lietuvos žemės ūkyje.

Tyrimo tikslas – išanalizavus literatūrą ir apibendrinus pagrindinius draudimo teorinius aspektus, atlikti draudimo Lietuvos žemės ūkyje analizę bei apskaičiuoti draudimo žemės ūkyje vertinimo rodiklius.

Uždaviniai:

1)                  Išanalizuoti literatūrą ir pateikti draudimo teorinius aspektus: sampratą, klasifikavimą, reglamentavimą, draudimo sutarties pagrindines dalis.

2)                  Atlikti draudimo Lietuvos žemės ūkyje analizę.

3)                  Išsiaiškinti ir apskaičiuoti draudimo žemės ūkyje vertinimo rodiklius.

Tyrimo metodai: mokslinės, periodinės bei norminės ir įstatyminės literatūros šaltinių analizė bei sisteminimas, statistinių duomenų analizė, grafinis, aprašomasis vaizdavimas.

Tyrimo rezultatai:

·      pirmojoje darbo dalyje išaiškinti draudimo teoriniai aspektai, pateikta draudimo samprata, pagrindinės sąvokos, klasifikavimas, reglamentavimas, draudimo sutarties pagrindinės dalys‘

·      antrojoje darbo dalyje išanalizuotas žemės ūkio draudimas Lietuvoje,

·      trečiojoje darbo dalyje apskaičiuoti žemės ūkio draudimo vertinimo rodikliai, labiau gilinantis į pasėlių draudimą.

Analizuojant žemės ūkio draudimą Lietuvoje buvo susidurta su teikiamos statistinės informacijos nepakankamumu. Dėl šios priežasties pateikti ne visi 2012 m. rodikliai, išsamiau išanalizuotas tik pasėlių draudimas ir įvertinta tik pasėlių draudimo rinka Lietuvoje.

1. DRAUDIMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Draudimo samprata

Iš istorijos šaltinių žinoma, kad draudimas atsirado Kinijoje apie 4500 m. prieš Kristų. Vietiniams pirkliams plukdant savo krovinius vandeningomis Kinijos upėmis, kroviniai dažnai nepasiekdavo tikslo dėl įvairių priežasčių, nuskęsdavo ar būdavo pagrobti piratų. Pirkliai dėl to pradėjo kurti laikinas sąjungas. Jų nariai gabendavo krovinį sąjungai priklausančiais laivais, o laivui nuskendus nuostolių našta užguldavo visų sąjungos narių pečius.

1800 m. prieš Kristų senosios Babilonijos karalius Hamurapis priėmė įstatymą, kuris įteisino draudimo formas. Šis periodas tęsėsi apytiksliai 550 m. prieš Kristų, kol Lidijos valstybėje atsirado pirmosios aukso monetos. Prekybos karavanų dalyviai tarpusavyje sudarydavo sandėrius dėl bendrų nuostolių, kuriuos jie galėtų patirti įvykus įvairiems apiplėšimams, vagystei arba dingus kroviniui kelionės metu.

400 m. prieš Kristų senojoje antikinėje Graikijoje egzistavo tarsi socialinis draudimas žūties kare atveju. Tai buvo savotiškos draudimo kompanijos, kurios rinkdavo įnašus, bausdavo juos nemokančius, laidodavo žuvusius, mokėdavo pašalpas našlėms (Lezgovko, 2010).

Kiek vėliau buvo pradėti formuoti draudimo fondai, į kuriuos susivieniję tam tikrų profesijų ar vienodų likimų žmonės reguliariai įnešdavo reikiamas pinigų sumas. Savidraudos pagalba ilgainiui įgijo pastovų universalų pobūdį ir buvo taikoma ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei drausti.

Draudimo veikla ypač suaktyvėjo viduramžiais. Draudimas kaip ekonomikos šaka susiformavo XIII a., būtent tada draudimo operacija buvo atskirta nuo paskolos suteikimo. Seniausia iki šiol draudimo sutartis buvo pasirašyta 1347 metais. Pirma draudimo bendrovė buvo įsteigta 1424 metais Genujoje. Ji draudė sausuma ir jūra keliaujantį transportą. Iki XX a. draudimas vystėsi trimis kryptimis: gaisrų, jūros ir gyvybės.

Tam tikros draudimo veikos būta ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Draudimas, kaip verslas Lietuvos teritorijoje atsirado XIX amžiuje. Lietuva tuo metu buvo Rusijos dalimi ir joje veikė tie patys draudimo įstatymai, principai ir rūšys kaip visoje imperijoje. Ryškus draudimo veikos augimas prasidėjo panaikinus baudžiavą. Draudimo sandoriai imti sudarinėti ir kaimo vietovėse. Pirmojo pasaulinio karo metų išvakarėse Rusijai pavaldžioje Lietuvos dalyje funkcionavo neblogai organizuota, gerai veikianti draudimo įstaigų sistema, tenkinanti visus to meto poreikius atitinkančias paslaugas. Pirmasis pasaulinis karas, okupacija, sunkūs ginkluotų kovų metai dėl nepriklausomos Lietuvos, sugriovė visą draudimo sistemą.

1919 m. buvo pasirašytas nutarimas, kuriuo Lietuvos jaunoje valstybėje buvo įvesta draudimo veikos kontrolė. Pagrindinė draudimo paskirtis buvo turto draudimas. Tais pačiais metais buvo priimtas draudimo draugijų įstatymas. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio pabaigoje 1938 m. šalyje veikė 6 draudimo kompanijos, kuriose vyravo pagrindinės draudimo rūšys: nuo ugnies; transporto ir susisiekimo priemonių, gyvybės, nuo nelaimingų atsitikimų, gyvulių. Be šių pagrindinių draudimų buvo vykdomi ir pridėtiniai: vitrinų stiklų, vagysčių su įsilaužimu ir civilinės atsakomybės draudimai (Čeplinskas ir kt., 1999).

XX a. labai išaugo draudimo veiklos apimtys, atsirado naujos draudimo rūšys, kurių dabar priskaičiuojama virš 200.

Kadangi neegzistuoja jokios veiklos, kuri nebūtų vienaip ar kitaip rizikinga, didelę naudą šiuo metu teikia draudimo kompanijos, suteikdamos saugumo dėl ateities jausmą. Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai. Visų pirma, netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo bei pasitikėjimo jausmu. Be to, atsitikus draudiminiams įvykiui, yra patenkinamas dėl šio įvykio atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio patenkinimo atskirais atvejais (pvz., sunki šeimos maitintojo liga, invalidumas ar mirtis) priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir jo aplinkinių likimas. Todėl draudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo. Draudimas teikia ne tik saugumo jausmą bei tenkina dėl draudiminio įvykio atsiradusį poreikį, bet dažnai būna ir lėšų kaupimo forma (pvz., kaupiamasis gyvybės draudimas).

Kartais gali atrodyti, kad draudimas – tai bereikalingos išlaidos, norint apsidrausti nuo kažko kas „gal atsitiks, o gal ir neatsitiks“. Kadangi negalima numatyti ateities, tai reikia apsaugoti save ir savo turtą nuo žalos .

Jei neegzistuotų draudiminė apsauga, dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą, tuo pačiu tapdami našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerbūvio palaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė.

Ekonominiu požiūriu, draudimas yra būtina ūkio vystimosi bei klestėjimo sąlyga. Jei nebūtų draudiminės apsaugos, dalies rentabilių projektų būtų atsisakyta, dalis kreditų įmonėms būtų nesuteikta ir krovinių, saugantis galimų nuostolių, nepervežta. Tiek ką tik paminėtas, tiek ir kitas, netikrumo jausmo sąlygotas ūkio subjektų elgesys stabdytų šalies ekonomikos vystimąsi.

Draudimas makroekonominiu požiūriu atlieka kapitalo bei pajamų išsaugojimo funkcijas. Šalia šios funkcijos, draudimas atlieka dar ir taip vadinamą kredito išsaugojimo funkciją.

Atskirai reikėtų paminėti netiesioginį draudimo veiklos egzistavimo poreikį ekonomikai, o visų pirma papildomų darbo vietų sukūrimą.

Apibendrinant galima išskirti šiuos draudimo veiklos reikšmės principus, kuriuos pateikė A. Lezgovko (2003):

1.      Draudimas yra viena iš pagrindinių privačių įmonių rizikos valdymo koncepcijų, rizikos valdymo formų.

2.      Draudimas ir perdraudimas, užtikrinant globalių rizikų perskirstymą, draudiminio įvykio atveju užtikrina draudimo kompensacijų, kartais dešimčių milijonų litų išmokėjimų.

3.      Draudikai yra svarbiausi instituciniai investuotojai tiek nacionalinių ekonomikų, tiek tarptautiniu mastu.

4.      Draudikai papildo valstybinę draudimo ir aprūpinimo sistemą ir iš dalies ją keičia (savo investicijomis), užtikrina būtiną gyventojų socialinės apsaugos lygį

Autorės nuomone žmogaus veikla yra labai rizikinga. Pirkėjas rizikuoja įsigyti nekokybišką pirkinį, tiekėjas - prekę. Norint išvengti šių atvejų: bankininkams - laiku ar visiškai negauti savo pinigų, keleiviams - pavėluoti, vežėjams - sugadinti ar prarasti krovinį, imamasi įvairių  priemonių. Aišku, kad kai kurių minėtų įvykių neįmanoma išvengti. Šie įvykiai yra tradiciniai šiuolaikinių finansinių sandorių, vadinamų draudimu, objektai. Kiekvieno iš jų neįmanoma numatyti, tačiau nagrinėjant daugybę tokių įvykių, aptinkami jų pasikartojimo dėsningumai. Tai leidžia juos iš anksto numatyti ir imtis priemonių, kurio palengvina nepageidaujamas pasekmes. Šiandieniniame pasaulyje draudimo veikla yra labai reikšminga, nes tarptautinių kompanijų hierarchijoje draudimo bendrovės užima pirmaujančias pozicijas.

1.2. Draudimo reglamentavimas

Draudimas yra vienas iš civilinės teisės institutų, todėl Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėžia pagrindines draudimo teisės normas. Remiantis juo, priimami specialieji įstatymai, reguliuojantys draudimo teisinius santykius. Šių įstatymų pagrindu Vyriausybė, Finansų ministerija priima poįstatyminius, draudimo veiklą reglamentuojančius, teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. rugsėjo 18 d. priėmė naują LR draudimo įstatymą     Nr. IX – 1737. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2004m. sausio 1 d. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą, siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili. Įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus, reglamentuoja šią veiklą ir ypatumus, kuriuos privalo atlikti akcinė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea), vykdanti draudimo veiklą ar nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą. Draudimo veiklos priežiūrą iki 2012m. Lietuvoje vykdė valstybinė draudimo priežiūros komisija. Nuo 2012m. Draudimo komisijos priežiūros funkcijas perėmė Lietuvos bankas.

1.3. Pagrindinės draudimo sąvokos, formos, rūšys

Draudimo veiklos teoretikai ir praktikai ne kartą bandė sukurti draudimo veiklos apibrėžimą, apimantį įvairius draudimo veiklos požymius. Kadangi ekonominiai, teisiniai bei kiti draudimo veiklos elementai buvo traktuojami nevienodai, tai šiuo metu egzistuoja daug skirtingo turinio draudimo apibrėžimų bei teorijų.

Draudimo veikla – finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus draudimo įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš draudėjų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Vasiliauskas, 2003).

Draudimas – dėl draudiminio įvykio ir įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusi finansinė ūkinė veikla, ginanti ūkio subjektų ir piliečių turtinius interesus (Girdzijauskas, 2002).

Draudimas – tai finansinėje ir ūkinėje veikloje susiklostantys ekonominiai santykiai, kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi šalys – santykių subjektai (jų gali būti ir daugiau, jei tai atskirai nurodoma draudimo sutartyje) ir kuriais siekiama suteikti materialinę paramą šių santykių dalyviams sutartyje numatytų įvykių atveju“ (Bepirštytė, Simanavičienė, 1999).

Draudimo paslaugos – intelektualios, pakankamai sudėtingos finansinės paslaugos, kurios gali būti reikalingos visiems.

Kadangi, kaip jau minėjau anksčiau, draudimo sąvoka yra aiškinama labai įvairiai, nuomonių skirtingumas, o kai kuriais atvejais netgi priešingumas, skatina patikslinti draudimo sampratos turinį.

A. Čibinskaitė ir kiti autoriai (2005) siūlo draudimo sąvoką nagrinėti siaurąja ir plačiąja prasme. Draudimas, siaurąja prasme – tai tokie ekonominiai santykiai, kuriuos tradiciškai reguliuoja šalies draudimo įstatymas ir kurie yra specializuotų organizacijų (draudimo įmonių) pelningos ir apmokamos veiklos objektas. Draudimas, plačiąja prasme – tai tokia ekonominių santykių visuma, kurią reguliuoja ypatinga šalies teisinė bazė, ir kuri formuoja specialų tikslingą fondą iš namų ūkio, gamybinio, kreditinio, valstybinio sektorių bei tarptautinių organizacijų piniginių lėšų, kurios vėliau

perskirstomos ir panaudojamos to fondo dalyvių patirtų nuostolių dėl nepalankių, bet aptartų sąlygų atlyginimui (kompensavimui).

Šitoks draudimo sąvokos skirstymas yra konkretesnis ir išsamesnis nei anksčiau pateikti apibrėžimai. Pasak autorės (A. Čibinskaitė ir kiti autoriai, 2005), draudimo sampratos naudojimas plačiąja prasme, šiandieninėmis rinkos ekonomikos ir visuotinos globalizacijos sąlygomis ypatingai svarbus, nes tik įvairių draudimo sferų suderinamumas ir netgi jų įsiskverbimas vienos į kitą gali sukurti garantuotą šalies ūkio subjektų ar jų turtinių interesų apsaugą.

Tačiau, mano manymu, pats geriausias draudimo sąvokos aiškinimas yra remiantis penkiomis draudimo veiklos teorijomis, kurias pateikia J. Čepinskis ir kiti autoriai (2005). Jie teigia, pagrindinės draudimo teorijos yra šios:

1.              Žalos atlyginimo teorija. Draudimas – tai veikla, kurios metu draudėjui kompensuojama draudiminio įvykio metu patirta turtinė ar neturtinė žala.

2.              Poreikio teorija. Draudimas – tai procesas, kurio metu draudimo grupės nariui užtikrinamas dėl draudiminio įvykio iškilusio poreikio tenkinimas.

3.              Apsaugojimo teorija. Draudimą vertina kaip priemonę, kuri sumažina nesaugumo jausmą, garantuoja apsaugą nuo įvairių gyvenime pasitaikančių rizikų ir grėsmių.

4.              Įmonių teorija. Draudimas – tai planingai vykdoma piniginiais santykiais pagrysta veikla, kurios metu draudimo įmonės suteikia draudėjams, kuriems gresia tos pačios rūšies rizika, draudiminę apsaugą.

5.              Rizikos bendrijos teorija. Asmenys, perduodantys draudimo įmonei tos pačios rūšies riziką, tuo pačiu gali būti laikomi vienos rizikos bendrijos nariais.

 

Draudimas klasifikuojamas pagal veiklos sferas, šakas, rūšis, porūšius ir būvius (žr. 1 pav.

Draudimo veikos skirstymas

 

Pagal veikos sferas: §    Individualus draudimas; §    Socialinis draudimas; §    Savanoriškas draudimas.		Pagal draudimo šakas							Pagal draudžiamą objektą: §    Asmens draudimas; §    Civilinės atsakomybės draudimas; §    Finansinių nuostolių draudimas.
		Gyvybės draudimas				Ne gyvybės draudimas
		Draudimo grupės (9)				Draudimo grupės (15)
Pagal sutarties galiojimo laiką: §   Trumpalaikis draudimas; §   Ilgalaikis draudimas.			Pagal draudimo išmokos nustatymo būdą: §   Sumos draudimas; §   Nuostolių draudimas.						Pagal draudimo veikos vykdytoją ir atsakingą subjektą: §   Valstybinis draudimas; §   Privatus draudimas.
Pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų asmenų (daiktų) skaičių: §   Vienetinis draudimas; §   Kolektyvinis draudimas.			Pagal vieną draudimo sutartimi draudžiamų skirtingų rizikos rūšių, susijusių su vienu asmeniu ar daiktu, skaičių: §     Vienaskaitinis draudimas; §     Daugiskaitinis draudimas.						Pagal tai, kam priklauso drauidžiamas objektas: §   Nuosavas draudimas; §   Svetimas draudimas.

1 pav. Draudimo veikos skirstymas (Lezgovko, 2010)

Iš 1 pav. matome kokia draudimo klasifikacija yra pagal veiklos sferas , pagal draudimo šakas , pagal draudžiamąjį objektą , pagal sutarties galiojimo laiką , pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų asmenų skaičių , pagal draudimo veiklos vykdytoją ir atsakingą subjektą , pagal tai, kam priklauso draudžiamas objektas , pagal draudimo išmokos nustatymo būdą , pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų skirtingų rizikos rūšių, susijusių su vienu asmeniu arba daiktu, skaičių .

Yra skiriamos dvi draudimo formos – privalomasis ir savarankiškasis.. Šios dvi draudimo formos yra nustatytos ir LR draudimo įstatyme (4 str.).  Trumpai apibūdinsiu kiekvieną iš šių dviejų formų.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1.              Gyvybės draudimas;

2.              Sutuoktinio ir giminių draudimas;

3.              Gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais;

4.              Tontinos;

5.              Pensijų kaupimo veikla.

Tontinos kaip gyvybės draudimo šakos draudimo grupė – tai prieš kelis šimtmečius italo Lorenzo Tonti pasiūlytas draudimas. Draudėjas, sudaręs tontinų draudimo sutartį ir sumokėjęs įmoką, sulaukęs sutarto amžiaus gauna papildomas pensijinias išmokas.

Antroji Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu išskirta draudimo šaka turi žymiai daugiau draudimo grupių. Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1.      Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2.      Draudimas ligos atveju;

3.      Sausumos transporto priemonių (išskyrus geležinkelio) draudimas;

4.      Geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5.      Skraidymo aparatų draudimas;

6.      Laivų (jūros ir vidaus vandenų) draudimas;

7.      Vežamų krovinių draudimas;

8.      Turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9.      Turto draudimas nuo kitų rizikų;

10.  Su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

11.  Su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

12.  Su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

13.  Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14.  Kredito draudimas;

15.  Laidavimo draudimas;

16.  Finansinių nuostolių draudimas;

17.  Teisinių išlaidų draudimas;

18.  Pagalbos draudimas.

Autorės nuomone draudimo klasifikavimas turi labai didelę reikšmę formuojant draudimo rezervus, rengiant statistines ataskaitas, darant poveikį draudimo rinkos pokyčiams. Teisinga draudimo rinkos klasifikacija palengvina draudimo priežiūros institucijų veiklą.

Galima daryti išvadą, kad draudimo klasifikavimas yra labai svarbus, nes tai padeda lengviau įvertinti draudimo įmonių veiklos rezultatus, daryti jų palyginamąją analizę.

                                           1.4. Draudimo sutarties sudėtinės dalys

Lietuvos civilinėje teisėje sutartis suprantama, kaip „dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susitaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę“(Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2003 m.).

LR civilinis kodeksas pateikia ir draudimo sutarties sampratą, t.y. “draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką(premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis“ (LR civilinis kodeksas,     2003 m).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (2003) nurodo, kad „atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės ir ne gyvybės draudimo sutartis atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis“(LR draudimo įstatymas, 2003).

Kiekviena draudimo sutartis kaip ir bet kuri kita visų pirma yra sandoris, t.y. “asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas“ (LR civilinis kodeksas, 2003).

Draudimo sutartis yra dvišalė sutartis, nepaisant to, kad draudimo teisiniuose santykiuose dalyvauja daugiau asmenų.

Draudimo sutarties sudėtinės dalys yra:

1)       draudimo taisyklės;

2)       draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį;

3)       draudimo liudijimas;

Draudimo taisyklės , tai yra „ draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos“       (LR draudimo įstatymas, 2003). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo suteikta draudimo įmonės teisė pačiai parengti draudimo rūšies taisykles yra suvaržyta reikalavimų, keliamų draudimo rūšies taisyklių turiniui. Pagal draudimo įstatymo 77sts.1d. draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:

1)       atvejai, kada draudimo sutartys sudaromos pagal patektą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį;

2)       draudiminiai įvykiai;

3)       draudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;

4)        draudimo objektas;

5)       draudimo sumų, jei draudimo sumos nustatomos, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka, draudimo įmokų mokėjimo tvarka bei jos nesilaikymo pasekmės;

6)       dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos, jei draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis;

7)       draudiko , draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo  asmens teisės ir pareigos;

8)       žalos nustatymo tvarka;

9)       draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai; draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, tarp jų ir draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams;

10)   šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka, apimanti ir atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarką;

11)   draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam draudikui tvarka;

12)   ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;

13)   informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka;

„Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą(prašymą), pateiktą draudikui arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį“( LR civilinis kodeksas, 2003).

Draudimo rūšies taisyklėse nustatytais atvejais draudėjo prašymas turi būti rašytinis. Rašytinio prašymo formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas. Prašymas sudaryti draudimo sutartį yra svarbus dokumentas tuo, jog sudarius draudimo sutartį jis tampa sudėtine jos dalimi. Draudėjas atsako už prašyme patektų duomenų teisingumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą draudimo įmonė privalo išduoti draudėjui draudimo liudijimą(polisą). Tai yra oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymo faktas. Draudimo liudijimo (poliso )paskirtis – perteikti visus esminius draudimo sutarties punktus. Būtini draudimo liudijimo (poliso) rekvizitai , išvardinti CK 6.991str. 1d., yra šie:

1)      draudimo liudijimo (poliso) numeris;

2)      draudiko pavadinimas ir buveinės adresas;

3)      draudėjo, apdraustojo asmens ar naudos gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas;

4)      draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris;

5)      draudimo objektas;

6)      draudimo suma, išskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas;

7)      draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai;

8)      draudimo rūšis;

9)      draudimo sutarties galiojimo terminas;

10)  įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam yra įteiktaija;

11)  draudiko įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudiko anspaudas ar jų faksimilės, bei draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data‘.

Draudimo veikla klasifikuojama į dvi pagrindines rūšis t.y. gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Gyvybės draudimas – tai gyvybės draudimo rūšys, skirtos užtikrinti apdraustųjų ateičiai.   Žmogaus gyvybė neįkainojama, ir jokie pinigai ar draudimas niekada jos neatstos. Tačiau net ir po skaudžiausių nelaimių artimųjų gyvenimas tęsiasi, auga ir mokosi vaikai. Galbūt jų ateičiai užtikrinti pakaktų sutaupytos nemažos sumos banke, bet gyvybės draudimo esmė kitokia. Gyvybės draudimas garantuoja pajamas šeimai įvykus nelaimei. Kitaip tariant, apdraustajam mirus, išmokama visa draudimo suma net ir tuo atveju, jeigu buvo sumokėta tik viena draudimo įmoka.

Ne gyvybės draudimas – tai yra namų turto draudimas, įmonių turto ir įrengimų draudimas, krovinių draudimas, statybos darbų draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio civilinės atsakomybės draudimas, čia pateiktos tik kelios svarbiausios ne gyvybės draudimo rūšys.

Vis daugiau žmonių pasistatę savo namus yra suinteresuoti juos apsaugoti, todėl juos apdraudžia. Taigi autorė mano,  saugumo poreikis ir iki mūsų dienų išliko labai svarbus gyvenimo rodiklis, verčiantis žmones draustis. Lietuvoje per metus sudaroma daugiau nei keturi milijonai draudimo sutarčių.

Dabar yra labai daug draudimo rūšių, jas netgi sunku suskaičiuoti. Priiminėjami įstatymai, kad draudimą dar labiau patobulinti, todėl galima teigti, kad draudimas vis dar vystosi ir tobulėja. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę priimti norminiai aktai iš esmės pakeitė draudimo teisinių santykių reguliavimą, ko pasekoje susiformavo įdomi praktika.

Autorė mano, kad draudimo užuomazgų buvo labai senais laikais, jis skyrėsi nuo dabar esančio draudimo, bet esmė  buvo ta pati – apsaugoti žmones ir jų turtą nuo nelaimių, o joms įvykus, atlyginti patirtus nuostolius. Draudimo rinka per ilgą laiką labai pasikeitė, nuolat tobulėjo ir sparčiai žengė pirmyn. Draudimo svarba šiandien didelė ir  turi augimo perspektyvą. 

                   2. DRAUDIMO ANALIZĖ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKYJE

Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprasta pasaulyje, dominuoja ne gyvybės draudimo veikla .

Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė – 44 procentų suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas – tas, kurį įsigyti privaloma - vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. Ne gyvybės draudimu dažniau draudžiasi vyresni (36-74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai draudimo paslaugas vartoja jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų gyventojai  (Lietuvoje draudžiasi 44 proc. suaugusiųjų, 2010).

Autorės nuomone lietuviai dažniausiai draudžiasi  privalomu draudimu. Gyventojų nepakankama finasinė padėtis verčia juos draustis tik nuo būtiniausių draudimo interesų.

Žemės ūkio draudimas priklauso ne gyvybės draudimo šakai, todėl tikslinga pateikti glaustą ne gyvybės draudimo šakos apžvalgą.

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių skaičiaus kitimas per 5 metus.

2pav. Ne gyvybės draudimo bendrovių kitimas, vnt.

Iš paveikslo matome, kad nuo 2008m. draudimo bendrovių mažėjo, 2009m buvo tik 8. 2010 m. draudimo bendrovių skaičius pradeda didėti. 2011m. jų jau yra 15, šiuo laikotarpiu įvyksta staigus padidėjimas.2012m. draudimo bendrovių yra 15, šiuo laikotarpiu jų kiekis yra stabilus.

3 pav. Pasirašytų ne gyvybės įmokų dinamika, mln. Lt. (sudaryta autorės pagal Lietuvos banko statistinius veiklos duomenis)

Iš 2 pav. matome, kad ne gyvybės draudimo pasirašytų draudimo įmokų 2009 - 2010 m. kiekis mažėjo, 2011 m. pasirašytų draudimo įmokų sumos pradėjo vėl didėti.

Ne gyvybės draudimo rinkos augimą 2011 m. lėmė padidėjusios turto draudimo įmokos, o pastarųjų teigiamą pokytį lėmė šešis kartus didesnės nei 2010 m. pasėlių draudimo įmokos. 2011 m. sudaryta du kartus daugiau pasėlių draudimo sutarčių, apdraustų pasėlių plotas padidėjo daugiau nei tris kartus – beveik keturis kartus išaugo bendra draudimo suma.

Antra pagal įtaką ne gyvybės draudimo rinkos augimui 2011 m. buvo KASKO draudimo grupė. Atsigaunanti ekonomika, ypač besiplečianti transporto paslaugų rinka, didėjantis automobilių parkas, intensyvėjanti prekyba naujais automobiliais lėmė išaugusią KASKO draudimo paklausą.

4 pav. Pasirašytų ne gyvybės išmokų dinamika, mln. Lt. (sudaryta autorės pagal Lietuvos banko statistinius veiklos duomenis)

Iš 3 pav. matome, kad ne gyvybės draudimo išmokos nuo 2008 m. iki 2009 m. augo. 2010 -2012 m. ne gyvybės draudimo išmokos sumažėjo. Manoma, kad tai atsitiko dėl svyravimų komercinio turto draudimo rinkoje.

Dėl globalių rinkų kainų svyravimų, politinių nuostatų nepastovumo, permainingų gamtos sąlygų žemdirbiai nėra tikri dėl savo pajamų ir pelno. Todėl svarbus žemės ūkio veiklos elementas yra rizikos valdymas. Vienas iš populiariausių rizikos valdymo būdų pasaulyje – žemės ūkio draudimas.( Pasėlių draudimas....,2006).

Žemės ūkio draudimas laikomas finansine priemone reguliuojant įvairias rizikas, kurios gali turėti įtakos žemės ūkio auginamai produkcijai.

 Žmogus, vystydamas kultūrą, mokslą, techninį progresą, plėsdamas materialinių gėrybių gamybą, kol kas dar negali išvengti įvairių gamtos jėgų poveikio. Gamtos griaunamosios jėgos (gaisrai, audros, potvyniai, sausros, epidemijos ir kt.) dalinai ar visiškai sunaikina materialines gėrybes ir pažeidžia gamybos procesą. Su jomis visuomenė kovoja nuo seno. Tačiau šią kovą apsunkina ta aplinkybė, kad gaivalinės nelaimės paprastai užklumpa netikėtai. Nuolatiniai pavojai yra neatskiriama žmogaus egzistencijos dalis. Gaisras, vagystės ir kita žala, kuriose glūdi konkretus pavojus, padaro didesnius ar mažesnius turtinius nuostolius. Nuo minėtų pavojų žmogus visuomet ieškojo apsaugos ir patikimumo. Žmogiškasis saugumo siekimas buvo viena iš esminių šiuolaikinės civilizacijos varomųjų jėgų. Tačiau jei žmogus dėl technikos progreso išmoko laiku atpažinti tam tikrus pavojus ir užkirsti jiems kelią, dėl to kyla ir nauji pavojai. Viena svariausia galimybė iš dalies išvengti nelaimių ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms yra turto draudimas .

Draudimo bendrovėse gali būti draudžiama:

-          žemės ūkio augalų pasėlių žūtis nuo gamtos veiksnių padarytos žalos; ligų ar augalų kenkėjų; gaisro; išmirkimo, iššutimo; iššalimo, šalnos krušos, liūties audros, potvynio, sausros.

-          pastatų, ž.ū. veikloje naudojamų įrengimų ir inventoriaus, žemės ūkio atsargų sunaikinimas ar sugadinimas dėl: ugnies- gaisro, sprogimo, žaibo trenkimo; transporto priemonės, jos dalies ar krovinio nukritimo ar atsitrenkimo; gamtinių jėgų poveikio – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo; vandens poveikio – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vagystės – vagystės su įsilaužimu, apiplėšimo, vandalizmo;

-          gyvulių ir veislinių gyvūnų netekimas dėl: kritimo; priverstinio paskerdimo ar sunaikinimo dėl ligos; netekimo dėl gamtinių jėgų (audros, gaisro, elektros srovės įtampos) ar nelaimingų atsitikimų, kaip laukinių žvėrių užpuolimas, vabzdžių sugėlimas, susidūrimas su transporto priemone; dingimo ar žuvimo (dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos);

-          miško sunaikinimas dėl: vėtros, audros, gaisro (Slavickienė, 2004).

2.1. Pasėlių draudimas

Analizuojant žemės ūkio draudimą Lietuvoje buvo susidurta su teikiamos statistinės informacijos nepakankamumu. Dėl šios priežasties nepateikti 2012 m. rodikliai, išsamiau išanalizuotas tik pasėlių draudimas ir įvertinta tik pasėlių rinka Lietuvoje.

Pasėlių draudimas – vienas populiariausių rizikos, susijusios su klimatinėmis ar ekonominėmis sąlygomis, valdymo būdų. Draudimo programos ir draudžiamos pasėlių kultūros įvairiose šalyse skiriasi, priklausomai nuo valstybės pasirinktos žemės ūkio politikos, auginamų pasėlių augalų ir klimatinių sąlygų (Račkauskas, Žalgirytė, 2010).

Pasėlių draudimo tipai:

·                P - privati pasėlių draudimo sistema. Šalyje veikia privačios draudimo bendrovės, draudžiama tik nuo keleto galimų rizikų rūšių, o valstybė nekompensuoja draudimo įmokų. Daugelio Europos Sąjungos šalių privačios draudimo kompanijos siūlo tik draudimo nuo krušos paslaugas, kai kur dar ir nuo šalnų bei audrų.

·                PS - privati – viešoji draudimo sistema. Vyrauja atitinkamas pasėlių draudimo sektorius su daliniu draudimo įmokų kompensavimu. Ji siūlo platų draudžiamų rizikų spektrą bei yra draudžiamos įvairios augalų rūšys, o šalių vyriausybės kompensuoja dalį draudimo įmokų bei vykdo perdraudimą. Ši draudimo sistema vyrauja besivystančiose šalyse.

·                Viešoji draudimo sistema vykdoma valstybinių institucijų, kur draudimas yra privalomas nuo nustatytų rizikų. Ji yra  3   tipų:

1.                 GC - viešoji pasėlių draudimo sistema su daliniu draudimo įmokų kompensavimas bei yra nustatytas privalomasis pasėlių draudimas;

2.     GS - viešoji pasėlių draudimo sistema su daliniu įmokų kompensavimu ir privalomų draudimu;

3.              GS – valstybinės draudimo įmonės su valstybės daliniu įmokų kompensavimu, privalomu draudimu ir daliniu kompensavimu bei valstybiniu draudimu be kompensavimo.

Pasėlių draudimo sistemos organizavimo Lietuvoje principai

1. Suinteresuotumas ir savanoriškumas

·             Visų subjektų interesu pagrįstas dalyvavimas sistemoje;

·             Rizikų pasidalijimas žaloje (ūkininkas-draudikas);

·             Kompromisas subjektų interesuose;

·             Savanoriškas dalyvavimas prievolėje (privalomas draudimas t.t. atvejais).

2. Bendradarbiavimas (koordinuota subjektų sąveika)

3. Teisingumas ir objektyvumas

·             Objektyviai įvertinta ir teisingai atlyginta;

·             Nekompensuojama, kai galima apsidrausti;

·             Ekstremalių rizikų solidarus kompensavimas.

4. Efektyvumas (pačios draudimo sistemos ir draudžiamų subjektų)

·             Ekonomiškumas;

·             Konkurencingumas.

5. Skaidrumas

·             vieningos taisyklės apibrėžiant įmokos dydį, rizikos pobūdį, žalos pasireiškimo lygį ir t.t..

·             draudimo naudos propagavimas (mokymai, konsultacijos, informavimas);

6. Lankstumas, adaptyvumas

·             subjektų galimybė įtakoti draudimo sąlygų turinį, jų pakeitimus;

·             sistemos galimybė prisitaikyti prie aplinkos apribojimų.

7. Sistemos stabilumas

·             stabilios “žaidimo taisyklės” 5-10 metų.

8. Sistemos tęstinumas (vystymo galimybė) –

·             nauji žaidėjai;

·             naujos veiklos sritys ir formos (Vereinigte hagel,2013).

Draudžiamos augalų grupės yra:

·             Javai – žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, žieminiai ir vasariniai rugiai, žieminiai ir vasariniai miežiai, avižos, grikiai.

·             Aliejiniai augalai – žieminiai ir vasariniai rapsai, rapsukai, linai, garstyčios;

·             Kukurūzai – silosui ir grūdams;

·             Bulvės – pramoninės ir krakmolui;

·             Cukriniai runkeliai;

·             Ankštiniai augalai ir jų mišiniai;

·             Daržovės;

·             Vaisiai;

·             Uogos.

Bendradarbiaujant Lietuvos Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei Vokietijos specializuotos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung“ vadovams ir specialistams, aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, buvo paruošta „daugelio rizikų draudimo“ (DRD) koncepcija Lietuvoje, kurioje numatyta, jog:

·         Daugelio rizikų draudimas apima tik kiekybinius derliaus praradimus.

·         Rizikos (pavojai – iššalimas, kruša, liūtis ir sausra) yra draudžiamos tik pakete.

·         Draudžiami visi ūkininko draustinų augalų pasėliai (javai, rapsai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai).

·         Draudimo įmokos priklauso nuo draudžiamų augalų bei sklypo buvimo vietos rizikos.

Valstybė sumoka 50 % draudimo įmokos ūkininkams, kurie draudžiasi pasėlių draudimu (ši parama sumažina ūkininko įmokos dalį). (Vereinigte hagel,2013)

Daugelio rizikų draudimas remiasi laisvanoriškumo principu. Žemdirbiai gali apdrausti žieminius pasėlius iki lapkričio 15 d. Atsižvelgiant į pasėlių žalų vertinimo praktiką bei žemdirbių pageidavimus, galioja pasėlių draudimo bendrovės draudimo sąlygos:

·         Draudėjas kiekvienai draudžiamai augalų grupei turi pasirinkti fiksuotą atsėjimo nuostolių atlyginimo dydį. Šio dydžio reikšmė gali būti 15 arba 25 proc. Fiksuotas atsėjimo nuostolių atlyginimo dydis taikomas apskaičiuojant draudimo išmoką (šį dydį padauginant iš pažeisto ploto bei 1 ha draudimo sumos), kai žalų vertinimo ekspertai priima sprendimą atsėti sklypą ar jo dalį dėl iššalimo, liūties ar krušos padarytų nuostolių (šiuo metu pasėjus žieminius pasėlius ir praėjus liūčiai ar krušai yra suplakama ar nuplaunami grūdai, mokamas pasirinktas atsėjimo procentas.

·         Atsižvelgiant į draudimo rizikų pasiskirstymą Lietuvoje, rapsus galima drausti tik kartu su javais (jei žemdirbys javų neaugina – kartu su kitos augalų grupės pasėliais).

·         Rapsų bei ankštinių augalų pasėlių išgulimo rizika nėra draudiminis įvykis.

·         Stovinčio vandens padaryti nuostoliai pasėliams nėra apdrausti (išskyrus atvejus, kai vanduo pavasarį stovi laukuose dėl to, jog žemė dar įšalusi).

·         Jei draudimo ekspertai kartu su draudėju ar jo atstovu priėmė sprendimą, jog pasėlius po žiemos dėl iššalimo rizikos pasireiškimo būtina atsėti, už šiuos pasėlius bus išmokėta draudimo išmoka bei grąžinta 20 proc. sumokėtos draudimo įmokos, jei buvo apdrausta Secufarm® LT4 draudimo paketu, ir 40 proc. draudimo įmokos, jei buvo apdrausta Secufarm® LT5 draudimo paketu.

Draudžiamų rizikų paketai:

·             Secufarm® LT3 (liūtis, kruša, audra)

·             Secufarm® LT4 (liūtis, kruša, audra ir iššalimas)

·             Secufarm® LT5 (liūtis, kruša, audra, iššalimas ir stichinė sausra).

(Vereinigte hagel,2013).

Pasėlių draudimo tarifui įtakos turi lygis. Draudimo bendrovė Vereinigte hagel  taiko žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo lygio kriterijus, todėl skiriasi ir įmoka. Jis skaičiuojamas vienam tūkstančiui draudimo sumos litų.

1lentelė. Ūkio franšizė 2012 m. (sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis)

Frančizė %	Nuolaida įmokai %
1	5
3	15
5	25

Draudimo įmokos mažinamos dėl besąlyginės franšizės. Ūkininkui pasirinkus 5 proc. franšizę (t. y. paties ūkininko prisiimamas rizikos dydis) - jis gaus 25 proc. nuolaidą įmokai, tačiau galės kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos vertinimo ir jos atlyginimo tik jei žala pasėliams viršys 5 proc.

Išmokos už žalas,  atlyginamo sąlygos:

·                Po dokumentų sutvarkymo, išmoka sumokama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

·                Liūties, audros ir krušos atveju galioja 8 proc. sąlyginė frančizė;

·                Galioja pastovi procentinė atsiejimo draudimo išmoka 15 ar 25 proc. iššalimo, krušos ar liūties atveju;

·                Esant stichinei sausrai, pastovi procentinė išmoka 15 proc.;

·                Esant javų išgulimui dėl liūties – išmoka pagal išsivystymo laipsnį.

(Vereinigte hagel,2013).

Apsidraudusiųjų pasėlius  kitimas.

5 pav. Apsidraudusiųjų skaičius (sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis)

Iš 4 paveikslo matyti, kad apsidraudusiųjų skaičius labai svyruoja. 2008m. apsidraudusiųjų skaičius yra 572, o 2009m. jų kiekis šoktelėja iki 976. Tada staigiai sumažėja iki 410, o 2011m. padidėja iki 882 . 2012 m. sumažėja iki 156.

2 lentelė. Pasėlių draudimo bendrovės rezultatai 2008 – 2012 m.

(sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis)

Rodiklis	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m	2012 m	VISO
Plotas,ha	64.539	106.526	77.944	269.912	26.500	545.421
Draudimo suma,Lt	122.196.92	163.054.502	175.002.696	805.996.700	54.000.000	1.320.250.800
Įmokos,Lt	4.994.451	9.245.435	5.406.950	32.470.483	11.764.802	63.882.121
Išmokos,LT	117.053	760.486	15.356.801	63.466.500	2.936.670	82.637.510

 Per nagrinėjamą laikotarpį draudimo suma padidėjo 10,8 karto, nors draudžiamas plotas padidėjo tik 8,45 karto. Šiuo laikotarpiu įmokos padidėjo 13 kartų, bet išmokos 706 karto. Išmokos 2008m. buvo tik 117053lt. O 2012m. 2936670lt. Didelę įtaką  išmokų padidėjimas turėjo meteorologinės sąlygos.

6pav. Pasėlių draudimo bendrovės įmokos ir išmokos (sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis).

3 lentelė. Pasėlių draudimas pagal plotą 2008 – 2011 m.(sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis)

Augalų grupės	2008m.	2009m.	2010m.	2011m.
Javai/ankštiniai augalai,	47.960	79.441	36.186	149.925
Bulvės	169	325	434	936
Kukurūzai	2.265	3.342	168	119
Aliejiniai augalai	13.571	22.274	40.066	117.006
Cukriniai runkeliai	574	1.144	1.091	1.722
Kaulavaisisi ir uogos	0	0	0	4
Daržovės	0	0	0	204
Viso	64.539	106.526	77.945	269.916

Iš 3 lentelės matosi , kad didėjo  bulvių, aliejinių augalų, cukrinių runkelių draudžiami plotai. Bulvių plotai padidėjo 5,6 karto, aliejinių augalų 8,6 karto, cukrinių runkelių 3 kartus. Javų draudžiami plotai nuo 2008m. iki 2011m. padidėjo 301 karto. 2008m., 2009 m. draudžiami javų plotai didėjo , bet 2010m. jie sumažėjo dvigubai palyginus su 2009m. 2011m. javų plotai padidėjo 4 kartus palyginus su 2009m. 2011 m. žiemą šalyje buvo apdrausta apie 7 proc. auginamų žiemkenčių,2010m. šis rodiklis siekė 1,4 proc..

7 pav. Pasėlių draudimo įmokos pagal augalų grupes(sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis)

Būtų labai gerai, jei paskaičiuotumėte struktūrą proc. (pasėlių ar įmokų) ir nubrėžtumėte grafiką, parašytumėte grafiko apibūdinimą – kokių kultūrų draudžiami didžiausi plotai. Matau, kad duomenis procentais pateikiate, tai turite ir skaičiavimus.

Pasėlių draudimo įmokos ir išmokos skirstomos pagal augalų grupes. 2011 lyginant su 2008 m. aliejinių augalų draudimo įmokos padidėjo nuo 1120 iki 21687 tūkst.lt – santykinai padidėjo 19 kartų. Didžiausią įmokų dalį 2011 m sudarė javai/ankštiniai augalai  (67 proc.) ir aliejiniai augalai (31 proc.).

8pav. Pasėlių draudimo išmokos pagal augalų grupes

(sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis)

2011 lyginant su 2008 m. aliejinių augalų draudimo išmokos išaugo nuo 4064 iki 38325 tūkst.lt – santykinai padidėjo 156 kartus. Didžiausią išmokų dalį 2011 m sudarė javai/ankštiniai augalai (60 proc.) ir aliejiniai augalai (34 proc).

Draudimo įmokos gali būti kompensuojamos dviem būdais:

Pirmasis būdas – dalis draudimo įmokų kompensuojama tiesiogiai draudimo įstaigoms. Draudimo įstaiga iš žemės ūkio veiklos subjektų tuomet nereikalauja kompensuojamos draudimo įmokų dalies. Šiuo atveju apie tai pažymima draudimo sutartyje ( liudijime).

Antrasis būdas – kompensuojamoji draudimo įmokų dalis grąžinama žemės ūkio subjektams. Žemės ūkio subjektai draudimo bendrovėms sumoka visą draudimo įmoką. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo draudimo sutarties Liudijimo) galiojimo pabaigos jie pateikia savivaldybei.

Daugelis pasaulio valstybių remia žemės ūkio subjektų turto draudimą. Lietuvos ūkio ministras (2003m.sausio30d.Nr.3D-27) pasirašė įsakymą Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo. Pagal šį įsakymą Kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojamų žemės ūkio veiklos subjektams (įmonėms bei ūkininkams, tvarkantiems buhalterinę apskaitą), apdraudusiems jiems priklausančius pasėlius , gyvūnus, žemės ūkio techniką ir gamybinius pastatus nuo nepalankių gamtinių sąlygų ar kitų draudžiamųjų įvykių savanoriškuoju draudimu. Nepriklausomai nuo to, ar nelaimė atsitiko , ar ne , žemės ūkio veiklos subjektams kompensuojama 35 proc., jauniems ūkininkams iki 40 proc. Draudimo įmokų sumos (Slavickienė,2004). Nuo 2011 spalio 13 d. Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarką, įvesdamas kiekvienai augalų grupei bei rūšiai fiksuotas didžiausias kompensuojamas sumas. Kai kuriems žemdirbiams, kurie patyrė žalas keletą metų iš eilės, kompensavimo lygis sumažėjo iki 20, o kartais – net iki 15 proc., todėl žemdirbiai, siekdami, jog valstybė kompensuotų įmokas didesniu procentu, rinkosi mažesnes draudimo sumas, tuo pačiu sumažindami savo apsaugos lygį. Valstybė pagal „daugelio rizikų draudimo“ koncepciją dengia 50 proc. apskaičiuotos draudiminės įmokos, tad žemdirbys įmoka likusią dalį (50 proc.).

2.2. Žemės ūkio pastatų , įrengimų ir inventoriaus draudimas

Pastatas yra statinys, sukurtas statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungtas su žeme, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, skirtas žmonėms gyventi, gyvuliams ar daiktams laikyti, ūkinei veiklai vykdyti. Pastatams priskiriami sklypo, kuriame pastatytas draudžiamasis pastatas, ribose esantys inžineriniai tinklai bei pastato viduje esantys įrenginiai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji: šildymo, vandentiekio, kanalizacijos stacionarūs įrenginiai; turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari įranga.

Draudžiami tik draudimo sutartyje įvardinti pastatai ar jų dalys, kurie yra skirstomi į: gyvenamuosius pastatus ar jų dalis, ūkinius pastatus (fermos, tvartai, daržinės, sandėliai, įstiklinti karkasiniai šiltnamiai, garažai, pastogės, svirnai, malūnai), kaimo turizmo sodybos pastatus.

Pastatai  gali būti draudžiami:

1.       Rinkos verte. Rinkos vertė – kaina (pinigų suma), už kurią galima parduoti pastatą (butą) sutarties sudarymo dieną. Ji nustatoma pagal inventorizavimo ir įkainojimo dokumentus, įvertinant pastato nusidėvėjimą, vietovės pataisos koeficientą, statybos darbų brangimą per laikotarpį nuo pastato inventorizavimo ar įkainojimo iki sutarties sudarymo datos.

2.       Atstatomąja (atkuriamąja) verte. Pastato atstatomoji (atkuriamoji) vertė – naujo analogiško pastato atstatymo (remonto) vertė, įprasta tai vietovei. Ji apima pastato atstatymo (remonto) išlaidas, įskaitant ir projektavimo darbus.

3.       Likutine verte. Pastato likutinė vertė nustatoma iš atstatomosios (atkuriamosios) vertės atėmus nusidėvėjimą (Čepinskis J., 1999).

Drausminiams įvykiams yra priskiriami  tiek įvairūs gamtos reiškiniai (pvz.: lietus, vėjas, kruša, šaltis, žaibo trenkimas), tiek ir žalą darantys gyvūnų bei žmonių veiksmai, elektros prietaisų gedimai dėl elektros įtampos svyravimų, sprogimas, medžio užvirtimas, piktavališka trečiųjų asmenų veikla, stiklo dūžiai ir įvykio metu atsiradę nuostoliai, transporto priemonės atsitrenkimas.

Žemės ūkio paskirties pastatų draudimas yra gana palankus ūkininkams, kadangi apdraudus pastatą, tuo pačiu gali būti apdraudžiami ir jame esantys įrenginiai, daiktai, gyvuliai ar kitas turimas turtas. Tokiu būdu atsikratoma nereikalinga dokumentacija taip pat viską draudžiant bendrai  draudimo įmokos susidaro mažesnės.

Žemės ūkio įrengimai ir inventorius – stacionarūs įrengimai (įskaitant jiems priklausantį pamatą ir įmūrijimą) ir nestacionarūs įrengimai, skirti žemės ūkio gamybinei veiklai plėtoti (perdirbimo, saugojimo, šaldymo įrengimai ir agregatai, karvidžių, kiaulidžių ir panašūs įrengimai ir inventorius).

Remiantis ūkininko turto draudimo taisyklėmis nr. 25, 2006-12-14, žemės ūkio įrenginiai ir inventorius gali būti draudžiami:

·         atkūrimo verte – tai pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti nauji tos pačios rūšies ir kokybės, analogiškų įrenginių ir inventoriaus ar juos iš naujo pagaminti;

·         likutine verte – įrenginių ir inventoriaus atkūrimo išlaidų vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.

Draudimo apsauga žemės ūkiui ir inventoriams apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo rizikų:

·         gaisro: ugnies, dūmų, suodžių, žaibo trenkimo, sprogimo, valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo;

·         vandens: šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbiančio iš gretimų patalpų;

·         vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo;

·         gamtinių jėgų: audros, liūties, krušos, sniego slėgio, potvynio, nuošliaužos;

·         transporto priemonės atsitrenkimo;

·         elektros įtampos svyravimų ir virš įtampių

·         medžio užgriuvimo.

Autorės nuomone žemės ūkio paskirties pastatų draudimas yra gana palankus ūkininkams, kadangi apdraudus pastatą, tuo pačiu gali būti apdraudžiami ir jame esantys įrenginiai, daiktai, gyvuliai ar kitas turimas turtas. Tokiu būdu atsikratoma nereikalinga dokumentacija taip pat viską draudžiant bendrai  draudimo įmokos susidaro mažesnės.

                                                  2.3. Žemės ūkio technikos draudimas

Ūkininkai gali apdrausti ir turimą žemės ūkio techniką nuo jos sugadinimo ar sunaikinimo. Taip gali įvykti dėl tokių veiksnių kaip: avarija, potvynis, liūtis, žaibo trenkimas, kruša, audra, gaisras, sprogimas, sukeltos trečiųjų asmenų veikos ar vagystės. Pasinaudoję draudimo teikiama paslauga,  ūkininkai gali toliau naudoti, eksploatuoti, sandėliuoti žemės ūkio techniką, per daug nesibaimindami dėl jos sunaikinimo ar sugadinimo, nes draudimo įmonė kompensuos tai. (Slavickienė,2004).

Norint pagerinti ūkio pelningumą, ūkininko dirbamos  žemės derlingumą ir produktyvumą, žemę reikia tinkamai prižiūrėti ir įdirbti. Tam naudojama žemės ūkio technika. Žemės ūkio technika yra laikomi traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos (savaeigė žemės ūkio mašina - dviejų ašių technologinė mašina, turinti savo variklį ir ne daugiau kaip dvi sėdimas vietas.), priekaba - prie traktoriaus arba savaeigės mašinos prijungtas įtaisas kroviniams transportuoti, puspriekabė - priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka traktoriui, įrenginiai (gyvulininkystės, gamybinių patalpų (sandėlių, saugyklų, daržinių), darbų mechanizavimo proceso įrenginiai, kurie dažnai yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis), įranga ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti.

Žemės ūkio technika draudžiama tam, kad apsisaugoti nuo žemės ūkio technikos sugadinimo ar sunaikinimo: kelių eismo įvykių; gamtinių jėgų ir nelaimingų įvykių (potvynio, audros, liūties, krušos, žaibo trenkimo; gaisro ir sprogimo (jeigu tai nėra trečiųjų asmenų veikos ar avarijos padarinys); gyvųjų ir negyvųjų objektų poveikio nejudančiai žemės ūkio technikai, sukelto ne trečiųjų asmenų veikos;trečiųjų asmenų nusikalstomos veikos, vagystės (Slavickienė,2004). Draudimo išmoka nesumokama, jeigu apdrausta žemės ūkio technika buvo sunaikinta, sugadinta, prarasta arba atsirado nuostolių dėl nedrausminių įvykių tokių, kaip:

·         paliktos be priežiūros nesaugojamoje, neaptvertoje teritorijoje  žemės ūkio technikos;

·         žemės ūkio technikos eksploatavimo, kai buvo draudžiama eksploatuoti;

·          jei draudėjas (su draudėju susijęs asmuo) žemės ūkio techniką vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų;

·         padangų sugadinimo ar sunaikinimo, jei tuo pačių metu nenukentėjo daugiaus žemės ūkio technikos dalių;

·         jei įvykis atsitiko, kai žemės ūkio technika naudojosi asmuo, neturintis nustatyta tvarka išduotų ir patvirtintų, galiojančių dokumentų (registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo ir pan.), suteikiančių teisę naudotis ta transporto priemone;

·         gaisro, jei jis kilo pačioje transporto priemonėje, jei žemės ūkio technikai draudimo sutarties įsigaliojimo dieną buvo suėjęs 10 metų amžius.

Lietuvoje yra kelios transporto priemonių draudimo sutarties rūšys:

- paprastoji draudimo sutartis ;

- pasienio ir tarptautinė draudimo sutartis;  

-  grupinė draudimo sutartis.

Grupinė sutartis yra aktualiausia ūkininkams. Grupinė draudimo sutartis sudaroma su ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų ūkių ūkininkais. Grupinė draudimo sutartis yra kaip savotiška lengvata suteikta ūkininkams tam, kad galėtų supaprastintai ir pigiau  apsidrausti savo žemės ūkio techniką. Ši sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių išduodant vieną grupinės draudimo sutarties draudimo liudijimą (polisą). Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl penkių transporto priemonių, kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis. Jei transporto priemonių savininkas turi daugiau kaip penkias, jis gali sudaryti kelias grupines draudimo sutartis.  Kaip teigiama LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme grupinis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas nuo įprastinio privalomo draudimo skiriasi tuo,kad turi tokių ypatumų, kaip:

·         viena sutartimi apdraudžiama iki penkių transporto priemonių;

·         tarp draudžiamų transporto priemonių tik viena gali būti lengvasis automobilis;

·         draudimas skirtas įregistruoto ūkio ūkininkams;

·         visų transporto priemonių savininkas - vienas asmuo;

·         draudimo įmoka mokama tik už vieną transporto priemonę, t.y.sutaupoma keturių transporto priemonių draudimo įmoka.

Žemės ūkio technika, įrengimai, inventorius draudžiami jų įsigyjimo verte, t.y. ta suma, už kurią visiško technikos sugadinimo ar sunaikinimo atveju galima įsigyti naują tokią pačia ar tokias pačias funkcijas atliekančią techniką.

Remiantis Ūkininko turto draudimo taisyklėmis Nr. 25, 2006-12-14, nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartį, buvo vadovaujamasi nustatant turto draudimo vertę.  Nuostoliu laikoma:

·         kai žemės ūkio technika dėl draudiminio įvykio sunaikinta - žemės ūkio technikos rinkos vertė prieš pat draudiminį įvykį. Žemės ūkio technika laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto kaina viršija 75% žemės ūkio technikos rinkos vertės prieš pat draudiminį įvykį;

·         kai žemės ūkio technika dėl draudiminio įvykio sugadinta - reikalingos išlaidos žemės ūkio technikai suremontuoti iki būklės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį;

·          kai žemės ūkio technika pavagiama - suma, ne didesnė už žemės ūkio technikos rinkos vertę prieš pat draudiminį įvykį;

·          nuostolis, padarytas žemės ūkio technikai, atlyginamas išskaitant žemės ūkio technikos keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą pagal atitinkamas taisykles.

Kokybiška žemės ūkio technika yra brangi, pavyzdžiui, vien tik šiuolaikiško javų kombaino kaina gali siekti apie pusę milijono litų, o ką jau kalbėti apie sumas, kurios susidaro sudėjus įvairius plūgus, purkštuvus ir kitą smulkesnę techniką ir jos priedus. Specialistai pastebi – žemės ūkio technikos apgadinimas atneša  didelius nuostolius, tačiau jos savininkai – ūkininkai ir bendrovės – neretai tai supranta tik tada, kai žala, deja, jau padaryta.

R. Valaitis, draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ draudimo produktų vadovas, teigia, kad vasara ir ruduo – laikas, kai žemės ūkio technika nukenčia dažniausiai, nes tai laikotarpis, kai ji naudojama įvairiems darbams. Didžiausios grėsmės slypi laukuose – ruošiant dirvą, sėjant ar nuimant derlių. Tuomet į technikos sukamąją sistemą patekęs paprasčiausias akmuo gali negrįžtamai sugadinti, tarkime, javųkombainą (Gjensidige,2012). „Dar viena dažna žemės ūkio technikos žalų priežastis – gamtos stichijos. Pastaruoju metu prasiautė ne viena vėtra, atnešusi ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms rimtų nuostolių. Neretai pasitaiko, kad audros metu ant lauke paliktos žemės ūkio technikos užvirsta medžiai ar užkrinta jų šakos. O žemės ūkio technika yra brangi, daug kainuoja ir jos remontas, tad vien tik pakeisti vieną išdaužtą stiklą gali kainuoti apie 5 -6 tūkst. Lt“, – nuostolius skaičiavo „GjensidigeBaltic“d raudimo produktų vadovas. (Gjensidige,2012). Draudimo bendrovės „BTA Insurance company“ duomenimis, pernai įmokos už žemės ūkio technikos draudimą augo 15 proc. 2012 m. ūkininkai ne tik stambesnėmis sumomis draudė techniką nei 2011 m., bet ir kiekvienas draudė didesnį technikos parką. Praėjusiais metais specializuotą techniką dažniausiai žalojo įvykiai kelyje ir darbe, vagys bei ugnis.

Vidutinė išmoka draudžiant specialiąją techniką pernai siekė 9 tūkst. litų. Palyginimui, užpernai ši žala buvo mažesnė – ji anuomet sudarė 8,5 tūkst. litų. Taip pat pernai buvo pastebėtas didesnis ūkininkų aktyvumas draudžiant specializuotą techniką – sutarčių buvo pasirašyta pusantro karto daugiau nei 2011 m., pernai ūkininkai draudėsi 50 proc. dažniau nei užpernai.

Kaip teigia D. Strazdienė, pastebima, kad ūkininkai dažniau renkasi ne pigiausią, o jų poreikiams pritaikytą draudimą, ypač padažnėjo atvejų, kai apdraudžiamas ne tik naujai įsigytas įrenginys, bet visas technikos parkas. Artėjant balandžiui, laukiama šio tipo technikos draudimo paklausos augimo. Ūkininkai aktyviausi prieš pavasario ir rudens darbų maratoną - didžiausias sutarčių šuolis fiksuotas praėjusių metų balandžio ir gegužės bei liepos ir rugpjūčio mėnesiais. (Ūkininkų technikai...,2012). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2012 m. daugiausiai specializuotos ūkio technikos, t.y. daugiau nei 7000 vienetų, registruota Šiaulių, Panevėžio, Biržų, Raseinių, Šakių, Kauno, Vilkaviškio, Alytaus, Vilniaus rajonuose. 

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, apie 70 proc. ūkininkų technikos apgadinama ja naudojantis. Draudikai taip pat pastebi, kad ūkininkų sąmoningumas auga – jie vis dažniau apdraudžia savo techniką, suteikdami jai ne pigiausią, o realius poreikius atitinkančią draudimo apsaugą.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis  per pirmus penkis 2012m. mėnesius buvo sudaryta 925 ūkininkų technikos draudimo sutarčių, o tai – 10 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Didžioji dalis apdraustos technikos yra nauja, kadangi ją drausti reikalauja įsigijimą finansuojančios institucijos arba tokio tipo draudimas yra būtinas pagal paramos sąlygas. Visgi pastebime, kad ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės vis dažniau į draudimo bendrovę kreipiasi ne dėl esamų įsipareigojimų, tačiau paprasčiausiai suvokdami tokio draudimo svarbą“, – teigia D.Bivainis „ERGO Lietuva“ duomenimis (Ūkininkų technikai...,2012).

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis,dažniausiai ūkio technika apgadinama, susidūrus su kitomis transporto priemonėmis, taip pat užvažiavus ant sunkiai matomų kliūčių, esančių laukuose (akmenų, neaukštų žemės aptvėrimo elementų ir pan.). Ūkininkai neretai žalas patiria ir dėl technikos dalių vagysčių. Draudimo ekspertas artėjant javapjūtei rekomenduoja didelį dėmesį skirti naudojamos technikos techninei būklei – patikrinti stabdymo, apšvietimo sistemas bei pasirūpinti priešgaisrine įranga (Ūkininkų technikai...,2012).

BTA draudimas siūlo savaeigės žemės ūkio technikos draudimą , jis draudžia dėl šių rizikų: autoavarijos, nelaimingų atsitikimų, vagystės, plėšimo, gaisro, stichinės nelaimės.

Autorės nuomone šiuo metu esanti draudimo pasiūla Lietuvoje yra nepalanki ūkininkams. Ūkininkai turi drausti visą žemės ūkio techniką, kurią naudoja. Palankiausias variantas tiktų toks, kad būtų sukurtas draudimo tipas skirtas specialiai tik ūkininkams, kad jie galėtų visą turimą žemės ūkio techniką apdrausti vienu polisu ir tik technikos naudojamam (žemės dirbimo) laikotarpiui. Pavyzdžiui, javų nuėmimo kombainas būtų apdraustas tik tuomet kai jis yra ekspoatuojamas per javų nuėmimo laikotarpį, kuris trunka apytiksliai mėnesį laiko. Tokiu būdu ūkininkams nereiktų drausti kombaino visiems metams. Išvengtų ir taip gausios dokumentacijos bei draudimas kainuotų mažiau, draudžiant visą žemės ūkio techniką bendrai. 

           

                                                              2.4. Gyvulių draudimas

              Naminiai gyvuliai yra gyvi sutvėrimai su savo charakteriu ir kartais neprognozuojamu elgesiu. Siekiant apsaugoti šeimininką nuo finansinių nuostolių, galinčių atsirasti dėl naminio gyvulio žūties ar sužalojimų, siūlomas gyvulių draudimas.

Remiantis Lietuvos draudimo, Gyvūnų draudimo taisyklėmis Nr. 10, 2007-01-31, draudimo objektu gali būti: galvijai, arkliai, avys, ožkos, kiaulės, paukščiai, kailiniai žvėreliai, grynaveisliai šunys, draudikui ir draudėjui susitarus gali būti draudžiami ir kiti, taisyklėse nenurodyti gyvūnai. Draudikui pareikalavus, draudėjas privalo pateikti veterinarijos tarnybos išduodamą gyvūno sveikatos pažymėjimą apie draudžiamo gyvūno sveikatos būklę, atliktus tyrimus.

Gyvūnai nedraudžiami jei:

·         gali sirgti liga, dėl kurios gyvūnų nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje paskelbtas karantinas arba apribojimai (laikinai uždrausta parduoti pieną, gyvūnus ir pan.);

·         gyvūnai yra užkrėstoje teritorijoje;

·         gyvūnai yra sergantys, sulysę, užsigulėję, laikotarpiu mėnuo prieš ir mėnuo po prieauglio atsivedimo (išskyrus atvejus kai draudžiama banda ar kompleksas), taip pat sveiki gyvūnai, kurie laikomi vienoje patalpoje su sergančiais gyvūnais;

·         gyvūnai, esantys nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje, kurioje gresia potvynis ar kitos gamtinės jėgos, nuo to momento, kai apie tokią grėsmę pranešta nustatyta tvarka;

·         gyvūnai, laikomi nebaigtose statyti pastatuose bei statiniuose, kurie neatitinka veterinarinės sanitarijos, saugos ir priešgaisrinių reikalavimų;

·         nustatyta tvarka privalomi įregistruoti, bet neįregistruoti gyvūnai.

Draudimo apsauga apdraustajam gyvūnui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo rizikų:

·         ugnies: gaisro, dūmų ir suodžių, žaibo trenkimo, sprogimo, valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo;

·         vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo po įsibrovimo;

·         piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų;

·         gamtinių jėgų: audros, liūties, krušos, sniego slėgio, potvynio, grunto suslūgimo (karstiniai reiškiniai), nuošliaužos, saulės ar šilumos smūgio, sušalimo;

·         transporto priemonės atsitrenkimo;

·         neužkrečiamųjų ligų, neužkrečiamų ligų;

·         traumų;

·         dėl priverstinio skerdimo, atsitikus įvykiams, dėl kurių gresia neišvengiamas nugaišimas, kai įvyki patvirtina veterinarijos gydytojo pažyma.

Kiekvienas naminis gyvūnas gali būti draudžiamas tik nuo tam tikro amžiaus. Visi stambieji galvijai, avys ir ožkos, taip pat katės ir šunys draudžiami nuo pusės metų, arkliai – nuo metų, kiaulės – nuo trijų mėnesių, o naminiai paukščiai – nuo vieno mėnesio amžiaus.

Pavieniai gyvūnai gali būti draudžiami rinkos  ir veisline verte. Gyvūnų bandos ir kompleksai gali būti draudžiami: rinkos, veisline ir balansine verte.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, per 2011metų pirmus dešimt mėnesių buvo sudaryta pusantro šimto gyvūnų draudimo sutarčių – 65 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Nors sutarčių skaičius smarkiai išaugo, pasirašytų įmokų suma ženkliai smuko, o tai reiškia, kad ūkininkai pasirenka mažesnę draudimo apsaugą arba draudžia ne visą turtą . Šiuo metu ūkininkai baimindamiesi didžiulių nuostolių stengiasi apdrausti bent kažkiek turto, tikėdamiesi, kad nutikus nelaimei turės bent kažkokią paspirtį atsistoti ant kojų“, – pasakoja UADB „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Pasak draudimo bendrovės atstovo, didžiausias sutarčių skaičiaus šuolis fiksuotas liepos-rugpjūčio mėnesiais. „Šiemet kelis kartus Lietuvoje siautėjęs kiaulių maras ūkininkams pasėjo daug nerimo. Pastebėjome, kad po maro protrūkio ūkininkai labiau susirūpindavo draudimo apsauga – sutarčių sudaroma 30 proc. daugiau. Ūkininkai supranta, kad užkrečiamos ligos sukelia tokius nuostolius, kad be draudimo išmokos jie neturėtų kitos išeities kaip kad skelbti bankrotą – nuostoliai siekia šimtus tūkstančių litų, kartais – net milijonus“, – teigia T. Nenartavičius ( Ūkininkams pigs...,2012).

                                     2.5. Miškų draudimas

              Miškai – brangus turtas kurį rikia tausoti ir puoselėti. PZU draudime mišką galima apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų dėl gaisro ar gamtos stichijų.Draudžia tiek valstybinius miškus , tiem ir privačius miškus. Miškus draudžiant galima rinktis tokius variantus:

A variantas – apdraudžia nuo miško suniokojimo ir praradimo dėl gaisro, žaibo poveikio išskyrus, jei gaisro priežastis yra savaiminio miško paklotės užsidegimas.

B variantas – apdraudžia nuo miško suniokojimo ar praradimo dėl stichinės nelaimės.

C variantas – apdraudžia nuo miško suniokojimo ar praradimo dėl transporto priemonės avarijos.

D variantas – padengia išlaidas, reikalingas miškui atsodinti po draudiminio įvykio.

Draudimo bendrovėje „Industrijos garantas“ miškai gali būti apdrausti nuo: gaisrų, stichinių nelaimių , miško praradimo dėl transporto priemonių avarijų.

               Miško draudimu suteikiama finansinė apsauga, iškilus grėsmei Jūsų turtiniams interesams, susijusiems su privataus ar valstybinio miško ištekliais:

      .           rezervatiniais miškais,

·          specialiosios paskirties miškais,

·          apsauginiais miškais,

·          ūkiniais miškais.

 

3. DRAUDIMO PASLAUGŲ ŽEMĖS ŪKYJE VERTINIMAS

Vertinant draudimo paslaugas  žemės ūkyje reikalingi žemės ūkio draudimo statistiniai duomenys. Tokie statistiniai duomenys apie draudimą Lietuvos žemės ūkyje nepateikiami. Darbo autorė atlikdama analizę vadovausis tik įminės Vereinigte Hagel duomenimis.

Vertinant draudimo rinkos situaciją dažniausiai naudojami šie rodikliai:

-           draudimo tankis,

-           draudimo prasiskverbimas,

-           draudimo išsiplėtimas,

-           nuostolingumas.

Draudimo prasiskverbimas = Per metus šalyje surinktos ne gyvybės draudimo įmokos/ Šalies bendrasis vidaus produktas.

               Draudimo prasiskverbimo rodiklis padeda palyginti draudimo veiklos svarbą šalies ekonomikoje, stebėti draudimo sektoriaus plėtrą, gaila, bet draudimo prasiskverbimas neparodo draudimo įtakos BVP pokyčiams. (A. Lezgovko, P. Lastauskas, 2008).

Draudimo prasiskverbimo rodiklis parodo pasėlių draudimo  draudimo vietą šalies ūkio sistemoje, t.y. kokią dalį BVP „uždirba“ pasėlių draudimo rinka.

Draudimo tankis = Per metus šalyje surinktos ne gyvybės draudimo įmokos/Gyventojų skaičius.

Draudimo tankio rodiklis parodo, kiek pasirašytų gyvybės draudimo įmokų tenka vienam gyventojui, atskleidžia gyvybės draudimo potencialą.  

Draudimo išsiplėtimas = Per metus šalyje sudarytos ne gyvybės draudimo sutartys/Gyventojų skaičius.

Draudimo išsiplėtimo rodiklio pagalba įvertinsime draudimo rinkos plėtrą – kiek vienam Lietuvos gyventojui tenka galiojančių pasėlių draudimo sutarčių. Draudimo įmonių veiklos pokyčiams vertinti skaičiuojamas nuostolingumo koeficientas.

Vidutinis nuostolingumas = Išmokų sąnaudos/Uždirbtos draudimo įmokos

4lentelė. Pasėlių draudimo įmonės vertinimo rodikliai 2008-2012m. (sudaryta autorės pagal Lietuvos banko statistinius veiklos duomenis)

Metai	2008	2009	2010	2011	2012
Skvarba, proc.	0,04	0,01	0,01	0,03	0,01
Tankis, Lt	1,6	2,9	1,8	10,8	3,9
Išsiplėtimas, vnt	0,00018	0,00031	0,00013	0,00029	0,00023
Nuostolingumas	0,023	0,082	2,840	1,955	0,250

               5 lentelėje apskaičiuoti visi vertinimo rodikliai, kurie apibudina draudimo įmonės Vereinigte Hagel veiklą.

9 pav. Pasėlių draudimo skvarba, proc.

               Bendrasis draudimo prasiskverbimo rodiklis pastaraisiais metais yra 0,01-0,04 proc. Pasėlių draudimo prasiskverbimas 2008 m. 0,04 proc., palyginti su 2009 m.,2010m., 2012m. jis buvo didesnis 0,03proc. 2011m. prasiskverbimo rodiklis buvo 0,03 proc. Prasiskverbimo rodiklis priklauso ne tik nuo ekonomikos išsivystymo, bet ir įstatymų, socialinės apsaugos ir kt.

10 pav. Pasėlių draudimo tankis, Lt (sudaryta autorės pagal Lietuvos banko statistinius veiklos duomenis)

               Tankio rodiklis parodo kiek draudimo sutarčių tenka vienam gyventojui. Kadangi draudimo įmokų 2011m. buvo daugiausia tai ir tankis yra didžiausias, jis siekia 10,8Lt. Didėjant draudimo tankiui aišku, kad didėja ir pasėlių draudimo plėtros potencialas, didėja žmonių susidomėjimas šiuo draudimu.

11 pav. Pasėlių draudimo išsiplėtimas (sudaryta autorės pagal Lietuvos banko statistinius veiklos duomenis)

Draudimo išsiplėtimas teoriškai turėtų atspindėti draudimo išsivystymo lygį, kuris nusakomas sutarčių kiekiu gyventojui, vis dėlto nėra aišku, ar sutartys apskritai apibūdina draudimo rinką, ką jau kalbėti apie tai, kad šis rodiklis visiškai nenusako vidutinės draudimo sumos ir draudimo įmokos santykio gyventojų pajamose.

12 pav. Pasėlių nuostolingumas 2008-2012m. (sudaryta autorės pagal Vereinigte Hagel duomenis).

Iš 12 pav. matome, kad pasėlių draudimo bendrovė 2010 m. ir 2011 m. dirbo nuostolingai. 2011 lyginant su 2008 m. nuostolingumas padidėjo nuo 0,0023 iki 1,955. Įmokos sudarė tik 51 proc. visų išmokų.

Autorė pritaria René Gommes and Jürgen Grieser (2011) kuri išskiria keletą priežasčių, kodėl pasėlių draudimas vis plačiau naudojamas ir vertinamas:

·               Pasaulio gyventojų skaičius auga, ir tai rodo didėjantį maisto poreikį. Visomis turimomis priemonėmis turi būti užtikrinamas maisto aprūpinimas, saugumas ir draudimas tam gali padėti.

·               Ūkininkai palaipsniui skverbiasį komercines žemės ūkio formas. Todėl, jų priklausomybė nuo tarptautinės rinkos ir rinkos kainos nuolat auga.

·               Vis didėjanti klimato kaita numato vis didesnius oro sąlygų keliamus pavojus. Žemės ūkį klimatinės sąlygos ypač paliečia.

·               Kadangi užsienio investuotojai vis labiau skverbiasi į žemės ūkį, jų draudimo paklausa irgi.

·               Vyriausybės sprendimu yra teikiama parama pasėliams iš nacionalinio biudžeto.

                                                                        IŠVADOS

Draudimas – dėl draudiminio įvykio ir įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusi finansinė ūkinė veikla, ginanti ūkio subjektų ir piliečių turtinius interesus (Girdzijauskas, 2002).

Draudimo veiklą reglamentuoja Lietuvos respublikos draudimo įstatymas Draudimo veiklos priežiūrą  Lietuvoje vykdo  Lietuvos bankas.

1Yra skiriamos dvi draudimo formos – privalomasis ir savarankiškasis..

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme yra išskiriamos dvi draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

Draudimo sutarties sudėtinės dalys yra:

4)       draudimo taisyklės;

5)       draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį;

6)       draudimo liudijimas;

Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprasta pasaulyje, dominuoja ne gyvybės draudimo veikla.

2Žemės ūkio draudimas priklauso ne gyvybės draudimo šakai.

Žemės ūkio draudimas tai pasėlių draudimas, gyvulių draudimas, . Žemės ūkio pastatų , įrengimų ir inventoriaus draudimas, Žemės ūkio technikos draudimas, miškų draudimas

Pasėlių draudimas – vienas populiariausių rizikos, susijusios su klimatinėmis ar ekonominėmis sąlygomis, valdymo būdų.

Lietuvoje pasėlių draudimą plėtoja vienintelė įmonė - Vereinigte Hagel. 2011 m. net 82,45 proc. besidraudžiančiųjų rinkosi Secufarm® LT paketą. Didžiausią įmokų dalį 2011 m sudarė javai/ankštiniai augalai 67 proc.) ir aliejiniai augalai (31 proc.).

Ūkininkų aktyvumas draudžiant pasėlius vis didėja. 2008 m. buvo apdrausta 64,5, o 2011 m. net 270 tūkst. ha. žaloms atlyginti pirmaisiais veiklos metais išmokėta 117 tūkst. Lt , o dabar šis skaičius jau sudaro 60 mln. Lt.

Ūkininkai sistemiškai nukenčia nuo stichinių nelaimių, tačiau tik apie 17 proc. visų pasėlių yra draudžiama. Daugiausiai draudžiasi pavieniai ūkininkai, bendrovės, kurių deklaruojamas plotas nesudaro didelės santykinės vertės bendrame plote. Stambūs ūkininkai, kurių pasėlių plotai viršija 500 ha, mažiau linkę drausti pasėlius.

2010 ir 2011 m. pasėlių draudimo bendrovės veikla vertinama nuostolingai, kadangi išmokos viršijo surinktas įmokas 2,84 ir 1,92 k. 2012m. pasėlių bendrovės veikla nebuvo nuostolinga, nes įmokos 4,3 karto buvo didesnės negu išmokos.

3Vertinant draudimo rinkos situaciją dažniausiai naudojami šie rodikliai: draudimo tankis, draudimo prasiskverbimas, draudimo išsiplėtimas, nuostolingumas.

LITERATŪRA

1.  Apie pasėlių draudimą Lietuvoje. 2012. Vereinigte hagel [interaktyvus] [žiūrėta 2013-04- 15] Prieiga per internetą: <http://www.vereinigte-hagel.net/wissenswertes.0.html?HYPERLINK "http://www.vereinigte-hagel.net/wissenswertes.0.html?&L=4"&HYPERLINK "http://www.vereinigte-hagel.net/wissenswertes.0.html?&L=4"L=4>.

2.   Apie draudimo bendrovę. 2012. Vereinigte hagel [interaktyvus] [žiūrėta 2013 -04-15] Prieiga per internetą:<http://www.vereinigte-hagel.net/unternehmen.0.html?HYPERLINK "http://www.vereinigte-hagel.net/unternehmen.0.html?&L=4"&HYPERLINK "http://www.vereinigte-hagel.net/unternehmen.0.html?&L=4"L=4>.

3. ANDRIUKAITIS, D.; VAITKUNSKIENĖ, R. Finansinių paslaugųvadovas.[interaktyvus].Lietuvos draudimo priežiūros komisija.[ žiūrėta 2013-04-15  ].Prieiga per internet< http://www.dkp.lt/files/finansiniu_%20paslaugu_vadovas_2009.pdf>.

4.  BEPIRŠTYTĖ, N.; SIMANAVIČIENĖ,  Ž. 1999. Draudimo raida Lietuvoje. Vilnius.

5.  ČEPLINSKIS, J.; RAŠKINIS, D.; STANKEVIČIUS, R.; ŠERNIUS, A. 1999. Draudimas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

6. ČIBINSKAITĖ, A.; ČINAUSKAITĖ, J.; NAVICKAS, V. 2005. Draudimo paslaugų industrija: formavimasis bei plėtra//Organizacijų vadyba:sisteminiai tyrimai.Vilnius.

7.   ČEPINSKIS,  J.;  RAŠKINIS,  D. 2005.  Draudimo veikla. Kaunas:VDU

8.  Gommes, r.; Grieser, j. 2011. [interaktyvus] [žiūrėta 2013 – 04 - 8] Prieiga per internetą: <http://www.agroinsurance.com/en/analytics?pid=12108>.

9.   Gjensidige: vienas akmuo lauke gali sugadinti visą javapjūtę. 2013 [interaktyvus] [žiūrėta 2013 -04-15]Prieiga  per internetą. <http://www.gjensidige.lt/apie/naujienos/2012/08/21/vienas_akmuo>.

10.  GIRDZIJAUSKAS, S., 2002.  Draudimas.  Kaunas.

11.  KINDURYS, V. 2008. Teoriniai draudėjų elgsenos tyrimo aspektai ir jos apraiškos Lietuvos gyvybės draudimo paslaugų rinkoje.EkonomikaNr.81 [interaktyvus] [ žiūrėta 2013-04-10].Priega per internetą: <http://www.draudimas.com/allpics/draudejo%20elgsena.pdf>.

12. LEZGOVKO, A., 2010. Draudimo ekonomikos pagrindai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

13.  Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas  2003. Nr. – VIII – 1864 – 1 ir 6 knygos. [interaktyvus] [žiūrėta 2013-04-15.].Prieiga per internet: <(http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50805)>.

14.  Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. 2008-2010. Draudimas Lietuvoje:metinės ataskaitos [ interaktyvus] [ žiūrėta 2013-02-02]. Prieiga per internetą:< http://www.dpk.lt/rezultatai.apzvalga.php>.

15.  Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymas 2003.Valstybės žinios. Nr.IX – 1737

16. LEZGOVKO, A.; LASTAUSKAS, P. 2008. Šiuolaikinė draudimo rinka ES šalyse ir Lietuvoje: analizė ir perspektyvos [ interaktyvus] [žiūrėta 2013-02-02 ]. Prieiga per internetą: <http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Ekonomika/82/127-146.pdf>.

17.  Lietuvoje draudžiasi 44 proc. suaugusiųjų 2012. [interaktyvus]. Prieiga per internetą [Žiūrėta 2013 – 04 - 20]. Prieiga per internetą (http://www.ekonomika.lt/naujiena/lietuvoje-draudziasi - 44 -proc-suaugusiuju-1584.html ).

18.  Lietuvos bankas. 2008-2012. Statistiniai veiklos duomenys[ interaktyvus] [žiūrėta 2013-04-27]. Prieiga per internetą :<http://www.lb.lt/menesio_statistika>.

19.  Lietuvos draudimas. 2007-01-31. Gyvūnų draudimo taisyklės. Nr.10 . [ interaktyvus] [žiūrėta 2013-02-02 ]. Prieiga per internetą: <www.ld.lt/uploads/files/dir20/dir1/17_0.php‎>.

20.  LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. 2007 -04- 11. Nr. X-1137 [interaktyvus]  [žiūrėta 2013-04-11 ]. Prieiga per internetą: <http://www.cab.lt/index.php/lt/pages/view/?item_id=23>.

21. Lietuvos statistikos  departamentas. 2012 .Lietuvos statistikos metraštis[ interaktyvus] [žiūrėta 2013-04-01] Prieiga per internetą:< http://www.stst.gov.lt/uploads/metrastis/1_LSM_2012.pdf>.

22. Lietuvos statistikos departamentas.2008-2012.Gyventojai[ interaktyvus] [žiūrėta 2013-04-01]Prieiga per internetą:<http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1567>.

23.  Lietuvos statistikos departamentas.2008-2012.Bendrasis vidaus produktas[ interaktyvus] [žiūrėta 2013-03-01]Prieiga per internetą:<http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=11331>.

24.  Pagrindiniai Lietuvos draudimo bruožai [interaktyvus]  [žiūrėta 2013-04-11 ]. Prieiga per internetą:< http://www.vdpt.lt/draudimo-rinka-lietuvoje>.

25.  RAČKAUKAS, G.;  ŽALGIRYTĖ, L. 2010. Daugelio rizikų pasėlių draudimo nuostolingumo tyrimas [interaktyvus] [žiūrėta 2013 – 04 - 20 ]. Prieiga  per internetą:  <ftp://ftp.science.mii.lt/Pub/Publications/51_TOMAS(2010)/MAT_TAIKYMAI_II/Zal_Rac.pdf>.

26.  SLAVICKIENĖ, A. 2004. Draudimas žemės ūkyje. Mano ūkis [interaktyvus], 2004/5 [žiūrėta 2013-04-11d.]. Prieiga per internetą: <http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=318HYPERLINK "http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=318&z=19"&HYPERLINK "http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=318&z=19"z=19>.

27.  Uosytė ,R.; Šmitaitė, L. 2006. Pasėlių draudimas – efektyvus rizikos valdymo žemės ūkyje būdas. Mano ūkis. 

28.   Ūkininkams pigs draudimas [interaktyvus] [žiūrėta 2013 -04-20 ] Prieiga  per internetą <http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Zemes-ukis/Ukininkams-pigs-draudimas>.

29.  Ūkininkų techniką niokoja gaisrai, akmenys ir ilgapirščiai [interaktyvus] [žiūrėta 2013 -04- 20] Priega per internetą <http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/ukininku-technika-niokoja-gaisrai-akmenys-ir-ilgapirsciai-662-238901>.

30.  Ūkininkų technikai pavojingos kliūtys kelyje, vagys ir gaisrai,[interaktyvus] [žiūrėta 2013 -04 -20] Prieiga per internetą <http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Zemes-ukis/Ukininku-technikai-pavojingos-kliutys-kelyje-vagys-ir-gaisrai>.

31.  VASILIAUSKAS A. 2003. Verslo draudimas.  Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto  leidykla.

32.  VALIAUGA, V. 2009. Draudikai. Vilnius.

33. АБРАМОВ В. Ю. 2007. Страхование: теория и практика. Wolters Kluwer Russia.

34. СУШКО В. А. 1999. Страхование: словарь-справочник. Москва:Книжный мир.

35. THORBURNC. 2004. On the Measurement of Solvency ofInsurance Companies.The World Bank,  Washington DC, USA.

36.  БАЛАБАНОВ Н.Т. 2002. Страхавание. Caнкт-Петербуг: Питер.

37.  ТУРБИНЮ.К.Е. 2000. Teндeнции paзвития мирoвого pынкa cтрaховaния.

38.  ЮЛДАШЕВ. P.T. 2002 . Организационно экономические основы страхового бизнеса.

39.  TSOUKALIS. L. 1997. The new European economy revisited. New York.

40.  Salva  kindlustuse  AS  annual  report  2008  [ interaktyvus] [žiūrėta 2013-04-05 ] Prieiga  per internetą:<http://www.salva.ee/index.php?page=289&.>.

41. КУПИКОВ Н. И., БАБЕНКО Е.Ю., ЧАЙНИКОВА Л.Н. 2006 .Страхование бизнеса. Тамбов: Издательство Т Г Т У.

42. WAGSTAF, A.;  LINDELOW ,M.2005.Can Insurance Increase Financial Risk? .The

World  Bank, Washington DC: USA.

43. THORBURN, C. 2004. On the Measurement of Solvency of Insurance Companies. The World Bank, Washington DC: USA.

44.  MILLS, E. 2005 . Insurance in a Climate of Change. LieDM [žiūrėta 2013-04-10]. Priega per internetą: http://www.sciencemag.org/cgi/content/full/309/5737/1040.